Neries regioniniame parke glūdi Dūkštų ąžuolyno pažintinis pėsčiųjų takas. Visai neseniai jis buvo iš esmės atnaujintas. Tako ilgis ir maršrutas, pats miškas nepasikeitę, tačiau jo tematika jau visai kita.
Vos dvidešimt penkis kilometrus nuo Vilniaus nutolęs, seniau šis takas buvo pilnas medinių skulptūrų, vaizduojančių lietuvių mitologines būtybes. Esu po jį ne kartą vaikščiojusi su vaikais, kai jie buvo maži – smagu būdavo bandyti atspėti ar prisiminti, kokią mitologinę būtybę vaizduoja viena ar kita skulptūra.
Po atnaujinimo take skulptūrų nebeliko. Medinės jos buvo, matyt sunyko. Naujoji tako versija savo informacinės paskirties neprarado. Tik dabar keliaujantys sutvarkytu 1,5 km ratuku daugiau sužino apie miškus. Take įrengtos informacinės stotelės pasakoja, kas yra miškas, sengirė, kokius miškus ir girias turime Lietuvoje, siūlo ėjimą paįvairinti atliekant smagų testą.
Mane labiausiai sudomino stendas parodantis, kokio storumo būna ąžuolų kamienai, kai jie sulaukia tam tikro amžiaus (90-ties, 250-ties ir 350-ties metų).
Miškas per kurį vingiuoja Dūkštų ąžuolyno takas yra nuostabus. Atvykusi gan ankstyvą rytą nesutikau nei vieno žmogaus. Tik vėjas kedeno medžių viršūnes ir paukščiai giedojo ryto giesmes.
Kaip minėjau, tako ilgis apie 1,5km. Ypač tinkamas pasivaikščiojimui su nedidukais vaikais, mat yra lengvai pravažiuojama su vežimėliu. Tako pradžioje yra patogi automoblių stovėjimo aikštelė.
