Maršrutai

Mediniai rūmai Žemaitijoje

Mersrutas Mediniai rumai

Ką pagalvojate išgirdę žodžius lietuviškas dvaras? Tikėtina, prieš akis iškyla didelio mūrinio, įmantriai dekoruoto pastato vaizdas. O ar žinote, kad iki 19 amžiaus vidurio Lietuvoje dominavo mediniais pastatais užstatytos dvarų sodybos? To priežastis labai paprasta – ilgą laiką Lietuvoje medis buvo pagrindinė statybinė medžiaga, šalis turėjo gerų dailidininkystės specialistų. Tačiau yra viena bėda – medinė architektūra turi tendenciją sunykti greičiau nei kuri kita, ji reikalauja atidžios žmogaus priežiūros. Džiugu, jog Lietuvoje turime išlikusių ir išsaugotų unikalių medinės architektūros dvaro rūmų ir sodybų. Tad šį kartą kviečiu jus keliaujant patirti medinę senųjų laikų prabangą.

Jūsų dėmesiui – trys mediniai dvarai Žemaitijoje. Savu laiku tai buvo didelės ir turtingos sodybos, dabar jos virtusios senosios lietuviškosios bajorų kultūros gyvais paminklais. Ten, kur įmanoma, rekomenduoju, dvaro rūmus apžiūrėti ir iš vidaus.

Jei po trijų dvarų lankymo dar turėsite jėgų, siūlau sukti ne namo, o į dar vieną dvarą. Šis jau ne medinis, tačiau keliaujant po Žemaitiją vertas aplankyti.

Taigi – maršrutą sudaro keturi lankytini objektai, kuriuos aplankę nuo pirmo iki paskutinio įveiksite apie 90 kilometrų.

Maršruto pradžią pasirinkti galite priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos dalies keliausite. Riedėdami tarp objektų nepamirškite dairytis pro automobilio langus ir grožėtis nuostabiai kalvotais Žemaitijos peizažais.

Kuršėnų dvaro sodyba

Kuršėnai – mažas Žemaitijos miestelis Šiaulių rajone, galintis pasigirti ne tik garsiuoju kuršėnų vyniotiniu, tačiau ir išskirtinai puošniu, daugiau nei dviejų šitų metų senumo mediniu dvaru. Prieš keletą metų dvaro rūmai buvo pilnai restauruoti, tad atvykę į vietą rasite naujumu tviskantį pastatą. Rūmus pavyko rekonstruoti išlaikant beveik šimtąprocentinį jų autentiškumą. Tad pastatą matysite beveik tokį, kokį jį matė jų šeimininkai.

Tyrinėdami rūmus atkreipkite dėmesį į jų duris, langų rėmus, laiptus viduje – jie išlikę originalūs. Atidesnio žvilgsnio verti ir langų, vidinių patalpų puošyba – viskas ten – gryno medžio raižiniai.

Kuršėnų dvaras tris šimtus paskutinių metų iki nacionalizvimo priklausė vienai – Gruževskių – giminei, kurių net kelios kartos čia užaugo ir šeimininkavo. Dabartinį dvaro pastatą Gruževskiams 1811-1812 m. pastatė Prūsijos meistrai. Šis laikotarpis dvarui buvo aukso amžius, jis klestėjo – sodybai priklausė net 24 pastatai. Buvo čia netgi sava pramonė – plytinė, lentpjūvė, sūrinė, buvo auginami gyvuliai. Rašoma, kad per metus dvaras uždirbdavo apie 50 tūkst. auksinių.

Kuršėnų dvarą supa parkas, tolėliau tyliai ramiai savo vandenis neša Ventos upelė. Būtinai pasivaikščiokite parko takais, nes jie, kad ir šviežiai nutiesti, liko tose pačiose vietose, kur buvo ir senaisiais laikais. Vykdant archeologinius kasinėjimus, giliai po žeme buvo rasti akmenimis grįstų takų likučiai ir taip tapo žinoma originalioji jų vieta. Parke ošia ne vienas šimtametis medis, tyliai menantis buvusiųjų dvaro šeimininkų gyvenimo istorijas.

Šiuo metu dvare veikia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Už simbolinį mokestį galima apžiūrėti dvaro vidų, ką ir rekomenduojame padaryti. Bent jau vien tam, kad pamatytumėte didžiausią išlikusią dvaro vertybę – autentiškas salės lubas. Sakoma, kad nieko panašaus daugiau nėra nei viename Lietuvos dvare.

Biržuvėnų dvaro sodyba

Biržuvėnų dvaro sodybą, kuri yra valstybės saugomas kultūros paminklas, rasite to paties pavadinimo kaimelyje, Telšių rajone, Virvyčios upės pakrantėse. Gilioje senovėje buvęs karališkuoju dvaru, ilgainiui jis tapo privačia valda, kuri beveik tris šimtus metų priklausė turtingai Gorskių giminei.

Visa sodyba – mediniai rūmai, oficina, arklidės, vežiminė – restauruota, tad turėtų būti visai nesunku įsivaizduoti, kaip dvaro aplinka atrodė prieš porą šimtų metų. Kviečiame dairytis smalsai ir atidžiai, mat prieš jūsų akis atsivers vienintelis ir paskutinis aštuoniolikto amžiaus vidurio medinio dvaro reprezentacinio kiemo pavyzdys Lietuvoje.

Įdomu tai, jog šiame dvare buvo rasti net du lobiai. Po 2004 metais dvare įvykusio didelio gaisro rūmų tarplubyje aptiktas paslėptas senųjų laikų (16–19 a.) dvaro archyvas, albumai. Metais vėliau teritorijoje buvo rasti apie 300 puošnių porceliano indų ir 4 buteliai vyno.

Iki šių dienų sodyboje išliko 22 statiniai ir jų liekanos, želdiniai, tvenkiniai, kiti objektai. Čia yra buvusi kalvė, lentpjūvė, kartono fabrikas. Pastarojo pastate veikė elektros jėgainė. Ji elektra aprūpino dvaro rūmus, visus ūkinius pastatus ir net darbininkų namus. Vėliau, kartono verslui žlugus, fabrikas virto malūnu.

Džiuginėnų dvaras

Pačioje Telšių pašonėje, mažutis, medinis ir jaukus savo dienas ramiai leidžia Džiuginėnų dvaras. Prieš maždaug aštuoniasdešimt metų jame gyveno žymioji mūsų rašytoja Žemaitė, o jo kieme auga trys aukšti senoki maumedžiai, atsiradę čia ne šiaip sau.

Iki nacionalizavimo dvaras buvo vienas iš geriausiai prižiūrimų aristokratų rezidencijų Žemaitijoje. Paskutinius šimtmečius dvaras priklausė jau mums girdėtai Gorskių giminei.

Zigmanto Kazimiero Gorskio dukrai Vandai Teresei ištekėjus už Varšuvos gydytojo Severino Fabijono Perkovskio, dvaras perėjo bajorų Perkovskiams. Jie užaugino tris vaikus: dukrą Jadvygą Elžbietą ir dvynius Juozapą bei Tadą. Tai jų gimimą liudija trys senieji maumedžiai dvaro kieme. Šiems medžiams jau daugiau nei po šimtą metų.

Internete yra viena kita senovinė dvaro nuotrauka. Nepasikeitusi jo išvaizda, tik aplinka labiau priaugusi medžių, krūmų ir gėlynų. Labai gražus dvaro frontonas su baltomis kolonomis ir dideliais langais, romantiška įstiklinta veranda. Dabar rūmai – klasicistinio stiliaus, tačiau architektūriniai tyrimai atskleidė, kad mediniai rūmai buvo pastatyti gerokai anksčiau – dar 18 a. viduryje.

Nacionalizavus dvarą, jis buvo inventorizuotas. Pagal tuo metu darytą aprašymą čia buvo nemažai kultūros vertybių, turtingas dvaro archyvas, kauptas nuo 16 a. Jį sudarė apie 2 tūkst. dokumentų.

Šiuo metu dvaro pastate gyvena kelios šeimos.

Plungės dvaro sodyba

Plungės dvaras – Plungės miestelio pažiba. Ši gražuolis, tikiu, daugeliui jau yra girdėtas, tačiau nebūtinai lankytas. O net jei ir lankytas, dar kartą užsukti ir po dvaro teritoriją pasivaikščioti visada malonu. Dvaro viduje veikia ir smalsiausiųjų laukia Žemaičių dailės muziejus. Labai simboliška, nes ši sodyba iki 20 amžiaus pradžios buvo aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių traukos vieta. Kažkodėl neabejoju, jog apylinkių dvarininkai, kurių medinius dvarbus jau aplankėte, atkeliaudavo į Plungės dvarą paviešėti.

Plungės dvaras suklestėjo kai 1873 m. juos įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis. Būtent jis pastatė dabartinius neorenesansinio stiliaus rūmus su dviem oficinomis ir neogotikinio stiliaus žirgynu.

Rūmus supa vienas didžiausių (58,3 ha) mišraus stiliaus parkų Lietuvoje.

Beje, kai kunigaikštis Mykolas Oginskis dvare buvo įkūręs orkestro mokyklą, joje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Mykolo Oginskio rūmai – vienas gražiausių 19 a. Lietuvos architektūros paminklų. Ypatingas išskirtinumas – rūmų stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros, tad, vaikštinėdami aplink, nepamirškite aukščiau pakelti akių.

Trakai

Diana Gedeikytė-Jakutienė

Esu Diana - kelionių po Lietuvą (ir ne tik) tinklaraščio www.checkinlithuania.com autorė. Tinklaraštį kuriu jau aštuonerius metus ir jis pilnas mano rekomendacijų, kur keliauti ir ką įdomaus pamatyti Lietuvoje bei pasaulyje. Rašau apie tai, ką pati atrandu, savo akimis pamatau ir man patinka. Kurdama tinklaraštį ir dalindamasi jame savo atradimais labai tikiuosi kelionėms įkvėpti ir kitus, noriu, kad kuo daugiau žmonių gyventų aktyviai ir pažintų savo kraštą, pamatytų, kokia graži yra Lietuva ir koks įdomus visas pasaulis.

www.checkinlithuania.com nugula ir mano sukurti maršrutai, skirti keliavimui po Lietuvą automobiliu.

Po mūsų šalį ir užsienyje keliauju ne tik keturiais ratais, pasaulį tyrinėju ir žygiuodama. Tad tinklaraštyje rasite ir mano žygių istorijų.

Prenumeruokite naujienlaiškį

Informacija apie gražiausias Lietuvos vietas - jūsų pašto dėžutėje.

Palikite savo el. pašto adresą ir pirmieji sužinosite, ką naujo ir įdomaus mes atradome ir siūlome aplankyti.

Loading