Pasaulis

Aplink Mont Blanc per dešimt dienų (1 dalis)

Tour du Mont Blanc

Apie Tour du Mont Blanc – vieną gražiausių Europos maršrutų žygeiviams Alpėse – pirmą kartą išgirdau praėjusiais metais būdama Norvegijos Lofotenuose. Tuomet dešimties dienų kelionė kalnais, iš viso įveikiant apie šimtą aštuoniasdešimt kilometrų, kasdien į kalną sukylant apie kilometrą ir daugiau bei panašiai nusileidžiant atrodė visiška nesąmonė. Šitiek kankintis. Ne, ačiū. Vėliau į mano rankas papuolė kelionių žurnalas, kuriame radau reportažą iš Tour du Mont Blanc. Nuotraukose Alpių kalnų vaizdai buvo nuostabūs. Ir aš juos savo akimis pamačiau šią vasarą.

Tour du Mont Blanc metu savo socialiniuose tinkluose kasdien palikdavau trumpas žinutes su praėjusios dienos įspūdžiais. Nusprendžiau visus juos drauge su kiekvienos dienos foto akimirkomis perkelti ir čia. Į Tour du Mont Blanc keliavau drauge su Pasaulio Žygiais. O žygiui reikalingais daiktais man pasirūpinti padėjo Lukla.

Tour du Mont Blanc (TMD). Diena prieš startą. (2023 08 12)

Šį kartą – ilgas skaitinys. Kol dar jėgų daug, lengva rašyti.
Skrendame į Šveicariją per Varšuvą su nusileidimu Ženevoje. Skrydis ankstyvas, keliuosi trečią nakties, o gal jau reikėtų sakyti ryto. Mėgstu oro uoste atsidurti anksčiau, tad valandėlė – ir aš jau keliauju į oro uostą.
Kas galėjo pagalvoti, kad ketvirtą ryto oro uoste bus tiek daug žmonių. Akivaizdu, vasara. Visi laimingi skrenda kas kur atostogauti.
Smalsu, kokia šį kartą susirinko kelionės grupė.
Man patinka keliauti su grupe, nes taip jaučiuosi saugiau. Nesu patyrusi kalnų žygeivė, individualiai kelionei susiplanuoti turėčiau skirti nemažai laiko. Tad kol kas dar pasinaudoju tuo, kas jau suorganizuota.
Grupėje dešimt žmonių. Pirmas bendras susitikimas oro uoste prie bagažo pridavimo. Ir pirma ledus pralaužianti tema – kas kiek daiktų pasiėmė į žygį, kieno kokio dydžio kuprinė. Pastebiu, naujokų – pvz., mano – kuprinės pilnesnės.
Dedu savąją ant svarstyklių – lygiai 10kg. Tokį tikslą ir turėjau – neviršyti 10kg ribos. Mielai eičiau su lengvesne. Tačiau neįsivaizduoju, ką galėčiau išimti. Gali būti, kad kelionės metu suprasiu, ko iš tiesų nereikia. Žinau, kad naujokai piligrimai per savo n šimtų kilometrų keliones pėsčiom sugeba net kelis kartus dalį daiktų vis paštu namo išsiųsti. Gal ir man taip nutiks. Nežinau, ar aplink Mont Blanc yra bent vienas paštas.
Leidžiamės Ženevoje ir transportuojamės į Prancūziją, Chamonix – miestelį Alpėse, kur oficialiai prasideda ir baigiasi Tour du Mont Blanc.
Šiandienos tikslas – įsikurti viešbutyje ir ramiai pasiruošti rytojaus startui.
Dalinuosi šiandienos vaizdais. Tokių ir dar gražesnių bus pilna kelionė ir, manau, jie man niekaip neatsibos.
Tiesa, primenu – Tour du Mont Blanc yra maršrutas pėsčiomis Alpėse aplink aukščiausią Vakarų Europos kalną Mont Blanc. 180km, kuriuos įveikti planuojame per 10 dienų. Keliausime per tris šalis – Prancūziją, Italiją ir Šveicariją. Stengsiuosi kasdiena dalintis, kaip gi sekasi. Palinkėkit jėgų ir sėkmės.

1/10 TMB DIENA (2023 08 13)
Chamonix / Les Houches – Auberge Du Truc (Prancūzija)

Kalnais mes šliaušim
Žinau mes galim
Mes nerealios
O sukilimas – tai tik detalės 😀😀😀
Pirmoji TMD diena įkvėpė kelionės dainą, nes 1350 metrų sukilimo kalnuose tikrai yra kas veikti. Tačiau apie viską iš pradžių.
Dienos startas nutiko smagus – gerai išsimiegojus visi pilni jėgų. Nuotrauka prie Tour du Mont Blanc starto arkos – privaloma. 😀
Vėsus rytas džiugino, bus lengviau kopti.
O tada prasidėjo. Dienos žygio kilometražas – 15km. Einant lygumom – man trys valandos daugiausiai ir jau žygis baigtas. Tačiau oj ne taip nutinka kalnuose. Kalnuose skaičiuojamas sukilimas, kurį tenka per tam tikrą skaičių kilometrų įveikti. Šiandienos tikslas buvo daugiau nei kilometras į viršų.
Ir kilom mes iš pradžių nuobodokais žvyrkeliais, kuriuos pakeitė miško keliukai, virtę takeliais kalnų papėdėmis. Kirtom slėnius, o kitus matėm iš aukštumų. Ir vis aukštyn. Nors diena nebuvo labai karšta, nuo lipimo kaito kūnas, širdis kraują pumpavo kaip pasiutusi.
Nelengvą ėjimą kompensavo nuostabūs Alpių viršūnių vaizdai. Pasiekėme Col de Voza kalnų perėją (1657 m.). Persiritusi per kalną pagalvojau, o buvo laikai kai kalnuose gyvenę žmonės taip pėsčiomis keliaudavo, keldavosi per kalnų perėjas, kad kitus kaimus ir miestus pasiektų. Nelengva jiems buvo.
Vaniliniai ledai kalnų namelyje su vaizdu į ledynais pasidabinusią viršukalnę ir nuo jos su trenksmu dundančius upelius buvo dienos malonus akcentas. Tiesa, dar matėme aukščiausiai į kalnus Prancūzijoje užvažiuojantį traukinį (gaila, nebuvo pakeliui jis mums) ir per sraunią kalnų upę persikėlėme beždžioniu tiltu. Buvo truputį neramu juo einant.
Į antrą dienos pusę supratau, kad iš po Lietuvos laukus miškus lakstančios antilopės virtau lėta kalnų sraigele.
Nebuvo lengva, tikrai. Žygiams kalnuose reikia fiziškai gerai pasiruošti. Kad jūs žinotumėte, kokio dydžio šypsena ištiko mano veidą, kai pagaliau pamačiau kalnų namelį, kuriame turėjome nakvoti.
Pirmoji TMB diena baigėsi. Vakarienė kalnų namelyje – naminė daržovių sriuba, omletas, makaronai, sūris ir krembriule desertui.
Prieš miegą – tempimo pratimai ir tepalų procedūros kojoms. Šalia namelio ganosi karvės ir visą laiką barška jų varpeliai. Bus lopšinė prieš miegą.
P.S. Šiandien savo gyvenimą pradėsiu matuoti ne kalendorinėmis, o žygio dienomis. Kiek jau įveikta, kiek dar liko. Tikrai žinau, visai netrukus nebesusigaudysiu, ir kokia savaitės diena yra šiandiena.

Dienos statistika:
Atstumas: 14,5 km
Sukilimas: 1350 m
Leidimasis: 879 m
Aukščiausias taškas: 2120 m virš jūros lygio

2/10 TMB DIENA (2023 08 14)
Auberge du Truc – Refuge de La Croix du Bonhomme (Prancūzija).

Su grupe nusprendėme iš nakvynės vietos šiandien ir visas kitas dienas išvykti kiek pajėgsime anksčiau. Pusryčiai nakvynės namelyje buvo skystoki – bulkelės, svietas, džemas ir kukurūzų dribsniai su pienu. Labai ne žygeiviški, sakyčiau. Pasvajoję apie kiaušinius ir avižų košę, susiruošėm ir 7:30 iškeliavom.
Šiandienos žygio pirmoji dalis buvo žiauriai smagi. Bent jau man. Šiek tiek daugiau nei 600 metrų nusileidome žemyn. Lengvai ir greitai. Bent jau man buvo lengva. Jau Lofotenuose žygiuodama supratau, kad leistis nuo kalnų man lengviau nei į juos kopti.
Perėjome per slėnį, kuriame įsikūręs jaukus Contamines miestukas, pilnas sportinės aprangos parduotuvių ir turgelių. Didelė pagunda buvo nusipirkt ką nors gero, alia gi po to teks ant kupros tą gerą nešti. Gal tiek to.
Slėnio kitoje pusėje šovėme gan statokais keliukais tiesiai į kalną. Ilgą laiką mus lydėjo kalnų upė. Kuo aukščiau kilome, tuo garsiau ji šniokštė. Neįmanoma nesistebėti ta galia, kokia vanduo lekia nuo uolų. Ir kalnų upių spalva čia šiuo metu neįprastos mums spalvos. Toks beveik baltas. Lyg pieno primaišytas.
Persiritus per kalną mus pasitiko naujas nuostabus slėnis. Po gan ilgo kopimo į viršų koks man palengvėjimas buvo kurį laiką eiti taku tiesiai. Praktiškai poilsis. Kalnų grožis, kiaušinienė su daržovėm kalnų namelyje ir prieš akis dar vienas kalnas. Tikslas buvo pasiekti aukščiausią šiandienos tašką iškilusį beveik 2,5 km virš jūros lygio.
Įspūdingų vaizdų nuo užkoptų kalnų šiandien buvo be proto daug. Svarbu buvo tik laiku apsidairyti ar prakaitu užpiltas akis pakelti į viršų. Alpių didingumas įspūdingas.
Kad negalvotumėte, jog lengvai skraidau po kalnus, tai pasakysiu, kad nelabai lengvai. Saulė plieskė beveik visą dieną, prakaitas žliaugė upeliais. Kaip aš džiaugiausi lazdomis, kurias vežiausi į žygį nesuprasdama, ką aš su jomis veiksiu. Daugiau nei tūkstantis metrų sukilimo vėl. Stačios atkarpos mane žudo.
Ką supratau šiandien per žygį – einant svarbu išlaikyti kopimo stabilumą, sau tinkamą greitį. Klausyti širdies plakimo ir pagal jį eiti. Viens du trys… viens du trys… Nes jei širdis užkala, nelieka nieko tik stoti ir kvėpuoti. Tada lėtėja tempas. Šis supratimas šiandien padėjo lengviau įveikti įkalnes. Kalnų žygiai visai ne tas pats kas lėkt laukais Lietuvoje.
Beje, pasirodo TMB jau turi žygeivio pasus. Sužinojome apie tai pirmoje nakvynės vietoje. Nusipirkau iš karto. Ką padarysi, patinka man antspaudukus rinkti. Prieš miegą dar nueisiu pasiimti jau antrojo.
Beje, gaunu klausimų dėl higienos. Kol kas prausiamės namukuose kriauklėse šaltu vandeniu ir tikimės ateityje dušo su šiltu vandeniu. Vanduo čia ledinis, galva neplauta kelias dienas. Bet kam rūpi.
Vakarienė namelyje – daržovių sriuba, užkepti makaronai, sūris. Desertui – šokoladinis pyragas. Beje, šiandien nakvojame kalnų namelyje, kuris įsikūręs 2443 m virš jūros lygio. Vaizdai pro langus čia – nerealūs.

Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 16,8 km.
Sukilimas: 1350 m
Leidimasis: 640 m
Aukščiausias dienos taškas – 2470 m.
Perėjome tris kalnų slėnius.

3/10 TMB diena (2023 08 15)
Refuge de La Croix du Bonhomme – Rifugio Elisabetta (Prancūzija- Italija)

Linkėjimai iš Italijos. Šiandien persiritome per Col de la Seigne perėją ir atsidūrėme Italijoje. Pamirštame prancūzišką bonžur ir rytoj visiems sakysim čiao.
Tačiau apie viską nuo pradžių. Diena mums prasidėjo anksti su visai neblogais pusryčiais – gavome ne tik bulkelės su sviestu ir džemu, tačiau ir avižinių dribsnių su karštu pienu. Juokėmės, kad matyt nuo asiliukų davinio liko. O asiliukus kalnų namelio valdytojai tikrai laiko, naudoja juos reikalingiems daiktams užsivežti. Automobiliu čia neprivažiuosi.
Šiek tiek po septynių iškeliavome. Koks smagumas man buvo – žygis prasidėjo nuo nusileidimo nuo kalno. Kilometras žemyn per nepilnas dvi valandas su kerinčiais vaizdais kalnų, kurių viršūnes rožine spalva dengė ryto saulė. Ir apačioje apdovanojimas – kaimelio kavinukėje – šokoladinis pyragas. Tada – pamažu per slėnį, pro užtvanką, kalnų papėdėmis, per žemyn garmančias upeles pasileidome į antrą dienos žygio dalį, laukė vėl beveik kilometras sukilimo.
Gražių Alpių vaizdų vėl gavome didelę dozę. Ypač kai lipome per Col de la Seigne perėją. Palikome gražų slėnį Prancūzijoje, prieš akis mus pasveikino ne ką mažiau įspūdingesnis slėnis jau Italijoje, nes būtent šiandien kirtome sieną tarp šalių.
Žygiuojant aplink Mont Blanc jau tris dienas, pradeda atsirasti kelio žygio draugų. Daugelis žygeivių labai draugiški ir smalsūs. Atvyksta jie įveikti Tour du Mont Blanc iš viso pasaulio. Vieni kitų klausinėjam, kas iš kokios šalies, kelintą dieną kas jau eina, per kiek dienų planuoja įveikti žygį, ar jau seniai eina.
Pirmąją žygio dieną lenkiau dvi jaunas merginas. Išgirdau, kad kalba lenkiškai, pakalbinau. Kaimynai visgi esame. Jos planuoja eiti aplink Mont Blanc per septynias dienas, tiek laiko teturi. Kur septintą dieną atsidurs, ten ir pabaigs žygį. Nuolat pakeliui jas sutinkame, pasilabiname, pasidaliname kaip einasi žygis.
Šiandien lėtai kopdama į kalną susilyginau su dviem azijietiško gymio merginom. Užsimezgė pokalbis. Jos atskrido iš Singapūro. Startavo tuo pačiu metu kaip mes ir eina jau trečią dieną. Su didelėmis kuprinėmis, gyvens palapinėse, kartais kalnų nameliuose. Susitikome vėl tame pačiame kalnų namelyje. Labai tikėtina, kad dar kažkur pakeliui su jomis dar pasimatysime.
Eilėje prie dušo čiauškėjome su mūsų grupės moterimis. Drauge eilėje buvusi moteris užklausė, kokia kalba kalbame. Užsimezgė pokalbis. Moteris iš Izraelio drauge su šeima eina pusę Mont Blanc maršruto. Ryt jiems paskutinė diena. Stebėjosi, kad mes visą ketiname apeiti per dešimt dienų. Drauge su dukra domėjosi, kokia yra Lietuva, tai jau tikrai nepatingėjau išgirti mūsų šalies.
Nakvosime jau Italijoje. Kalnų namelyje su pasakišku vaizdu į slėnį, kalno viršūnėje styrantį ledyną ir nuo jo galinga srove lekiančia upe, gavome dušą su karštu vandeniu! Kokia laimė. Ir dvidešimtvietį kambarį, kur miegosime surikiuoti į vieną eilę ir dar dešimt kitų žygeivių. Neteko man dar tokiame būryje miegoti.
Vakarienei – brusketa, rizoto su sūriu, mėsa su bulvėm ir daržovėm ir pana cota desertui.
Trys sunkios dienos įveiktos. Ateinančios dvi bus lengvesnės.

Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 19 km.
Sukilimas: 980 m
Leidimosi: 1230 m
Aukščiausias dienos taškas: 2500 m
Perėjome 2,5 slėnio.

4/10 TMB diena (2023 08 16)
Rifugio Elisabetta – Gîte Le Randonneur (Italija)

Bella Italia. Žygio diena prasidėjo po itališkų pusryčių – tokių pat nežygeiviškų kaip ir Prancūzijos dalyje. 🫣😀
Itališka Alpių pusė neatsiliko nuo prancūziškosios ir šiandien džiugino kosminio grožio vaizdais. Jau žygio pradžioje grožio toną uždavė pasiekti ežerai, nors šiuo metu ir gerokai nusekę, vis gi puikiai skandinantys savyje kalnų kerinčius atspindžius.
Po trijų ilgų sunkių dienų šiandien turėjome lengvesnę. Vos dvi valandos kopimo į kalną (saulė smagiai plieskė tiesiai į veidą ir prakaitas žliaugė upeliais) pasiekėme daugiau nei dviejų kilometrų aukštį ir buvome apdovanoti įspūdingu vaizdu į naują slėnį. Šiandien supratau, kad jau kuris laikas einame nematydami civilizacijos, net slėniuose tik pavieniai kalnų nameliai karts nuo karto pasivaidena.
Atgaiva širdžiai buvo žygiavimas kalnų takais, o ilgą laiką mus lydėjusios ledynais apsiklojusios viršukalnės buvo, rodos, visai čia pat.
Spėju, kad daugeliui įdomu, kaip fiziškai šiuo metu jaučiuosi. Galiu pasakyti, kad kol kas aš ir bent didžioji dalis grupės esame varomi elektrolitų, įvairių šaldančių tepalų, vitaminų ir… dažnai nuskausminamųjų. Toks žygis yra didelis krūvis organizmui. Žygiuojame po maždaug aštuonias valandas kasdien. Ir ne lygumomis, tikrai. Kojų raumenis skauda visus, jei ne raminančios priemonės, būtų labai sunku. Jau laukiu nesulaukiu, kada organizmas supras, kad realybė pasikeitė ir dabar reikia daug fiziškai dirbti, ir apsiramins raumenų skausmai.
O daugiau viskas gerai.
Tiesa, nutrynė batas – turiu vieną baisią ir labai skaudančią pūslę. Na, bet išgyvensiu gal kaip nors.
Beje, kalnuose nuolat ištinka ne ryšio zonos ir net ne visuose kalnų nameliuose yra internetas (kaip buvo vakar). Tad jei dingsiu – neišsigąskite. Aš tiesiog kažkur Alpėse.
Šiandien kalnų namelyje vakarienei laukiam daržovių sriubos ir mėsos. Šiame žygyje jaučiu gan didelį kalorijų deficitą. Tenkavis labiau susiveržti kuprinės diržus.

Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 9,5 km.
Sukilimas: 360 m
Leidimosi: 570 m
Aukščiausias dienos taškas: 2170 m

5/10 TMB diena (2023 08 17)
Gîte Le Randonneur – Rifugio Gio Bertone (Italija)

Šiandien pasiekiau žygio viduriuką! Net nesitiki.
Džiaugiuosi tuo, kiek jau daug įveikiau, tačiau ir liko dar nemažai.
Šiandienos diena prasidėjo sočiais itališkais pusryčiais. Gavome ne tik bulkelės su džemu, tačiau ir virtų kiaušinių, sukėlusių visiems džiaugsmo bangą (pasirodo, nedaug reikia žmogui, kad laimingas pasijustų).
Šiandien mūsų laukė civilizacija. Iš nakvynės namelio, palei slidinėjimo trasas nusiritome į slėnį, kuriame įsikūręs slidinėjimo kurortas Courmayeur. Kaip keista buvo eiti tarp žole apaugusių, tylių, tuščių slidinėjimo trasų. Jas lengvai susekdavau pagal pakeltų apsauginių tinklų linijas.
Kitame miestelio gale mūsų laukė naujas kalnas. Status takas pėstiesiems kuo aukščiau tuo labiau nusėtas akmenų. Visiškas pėsčiųjų serpantinas. Man smagu pakeliui pakalbinti žygio pakeleivius. Nuo kalno nusileido lenkai, drauge panašiu laiku į kalną užkopė švedai. Sužinojęs, kad mes lietuviai, vienas jų šūktelėjo lietuviškai labas.
Šiandien žygio diena trumpesnė, tad jau vis po vidudienio esame naujoje kalnų trobelėje. Vėl su gražiu vaizdu į kalnus.
Gerai, kad šiandien trumpiau ėjome. Mano pirštas stipriai nusitrynė ir baisingai skauda, miestelyje slėnyje nusipirkau tepalo, reiks gydyt. Su skausmu aš galiu susitaikyti, tačiau kai jo nėra juk daug smagiau, ar ne?
Papasakosiu šiek tiek, su kokia buitimi gyvenu aš, mūsų grupė ir daugelis žygiuojančių Tour du Mont Blanc.
Kadangi maršrutas šis yra žiedinis ir tęsiasi apie 180 km, žygeiviai jį įveikia per savaitę dvi (mūsų grupės tikslas – 10 dienų). Vadinasi, kiekvienos dienos vakare tu atsiduri vis kitoje vietoje, kur reikia pernakvoti. Ir tai reiškia, jog visą kelią gyvenimui reikalingą mantą turi neštis su savimi. Dalis žygeivių keliauja su palapinėmis ir nakvoja kempinguose. Dalis – kaip aš ir mano grupės nariai – kalnų nameliuose.
Jau pastebėjau vieną kalnų namelių savybę – jie būna labai gražiose vietose su puikiais vaizdais į slėnius ir kalnus. Kai kurios prieinamos tik pėsčiomis ar keturkoju transportu.
Kalnų nameliuose ne visur yra dušai ir šiltas vanduo. Kai kur šiltas vanduo ir keturių minučių dušas kainuoja papildomus du eurus. Arba jei ir nemokamai, tačiau vis tiek su žetonu ir laiko apribojimu. Daugelyje kalnų namelių yra sunkumų su vandeniu ir elektra. Jų elektra dažnai iš saulės. Saulė nusileidžia, ir elektros lieka mažai arba nebelieka visai.
Prieš užeinant į namelius visada nusimauname batus ir paliekame koridoriuje, kaip, dažniausiai ir lazdas. Miegame kambariuose su daug lovų. Kol kas didžiausias buvo dvidešimtvietis kambarys. Ausų kištukai man šioje kelionėje labai praverčia.
Visgi renkuosi tokį variantą, nes jei dar reikėtų su savimi neštis miegmaišį, palapinę, maisto gaminimo įrangą, nepajudėčiau toli. Tam kartui tiek apie buitį.
Ryt iš Italijos persikelsim į Šveicariją. Kadangi ši šalis nėra Europos Sąjungos dalis, neturėsiu pigaus interneto ryšio, tad kelioms dienoms galiu ir dingti iš eterio. Jei taip nutiks, neišsigąskite, man viskas gerai.

Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 9,5 km.
Sukilimas: 760 m
Leidimosi: 770 m
Aukščiausias dienos taškas: 1960 m

Antra dienoraščio dalis čia Aplink Mont Blanc per 10 dienų (2 dalis)

Žymos
Trakai

Diana Gedeikytė-Jakutienė

Esu Diana - kelionių po Lietuvą (ir ne tik) tinklaraščio www.checkinlithuania.com autorė. Tinklaraštį kuriu jau aštuonerius metus ir jis pilnas mano rekomendacijų, kur keliauti ir ką įdomaus pamatyti Lietuvoje bei pasaulyje. Rašau apie tai, ką pati atrandu, savo akimis pamatau ir man patinka. Kurdama tinklaraštį ir dalindamasi jame savo atradimais labai tikiuosi kelionėms įkvėpti ir kitus, noriu, kad kuo daugiau žmonių gyventų aktyviai ir pažintų savo kraštą, pamatytų, kokia graži yra Lietuva ir koks įdomus visas pasaulis.

www.checkinlithuania.com nugula ir mano sukurti maršrutai, skirti keliavimui po Lietuvą automobiliu.

Po mūsų šalį ir užsienyje keliauju ne tik keturiais ratais, pasaulį tyrinėju ir žygiuodama. Tad tinklaraštyje rasite ir mano žygių istorijų.

Prenumeruokite naujienlaiškį

Informacija apie gražiausias Lietuvos vietas - jūsų pašto dėžutėje.

Palikite savo el. pašto adresą ir pirmieji sužinosite, ką naujo ir įdomaus mes atradome ir siūlome aplankyti.

Loading