Tour du Mont Blanc metu savo socialiniuose tinkluose kasdien palikdavau trumpas žinutes su praėjusios dienos įspūdžiais. Nusprendžiau visus juos drauge su kiekvienos dienos foto akimirkomis perkelti ir čia. Į Tour du Mont Blanc keliavau drauge su Pasaulio Žygiais. O žygiui reikalingais daiktais man pasirūpinti padėjo Lukla.
Pirmoji kelionės pusė aprašyta čia Aplink Mont Blanc per dešimt dienų (1 dalis)
6/10 TMB diena (2023 08 18)
Rifugio Gio Bertone – Gite Alpage de La Peule (Italija-Šveicarija)
Mes jau Šveicarijoje! Nagi, spėkite, kokia kalba kelias dienas dabar sveikinsime sutiktus pakeliui žygeivius?
Panašu, kad antroje TMB pusėje organizmas pagaliau suprato, kad reikia persiorientuoti į didesnį kasdienį krūvį – raumenų skausmai mažėja, širdis priprato prie nuolatinio kardio, jaučiu ir plaučių tūris padidėjo. Atradau sau tinkamiausią kopimo į kalną ritmą ir dabar daug lengviau įveikti ir ilgiausias stačiausias įkalnes. Be to todėl, kad pora dienų buvo lengvesnės, šiandienos ilgą ir ištvermės pareikalavusį žygį pavyko visai smagiai įveikti per 9 val. (drauge su pailsėjimais).
Kai TMB dienos atkarpos būna ilgos, man visada atrodo, kad per dieną tiek visko pamatau, jog jos pabaigoje jau nebepamenu, kas buvo pradžioje. Šiandieną įveikėme daugiau nei dvidešimt kilometrų. Kadangi vakar užkilome į aukštą kalną, šiandien per jį persiritome ir kelias valandas beveik horizontaliai žygiavome to kalno šlaitu apačioje matydami slėnį, šone – ledynais pasipuošusių viršukalnių grandinę. Gerai, kad kalnas slėpė mus nuo saulės, buvo maloniai gaivu žingsniuoti.
Vėliau, nusiridenę į iš aukštai tiek laiko matytą slėnį, vėl kopėme aukštyn tam, kad pasiektume tašką, kur susisiekia Italija su Šveicarija. Šveicarijos pusėje mus pasitiko žalias ir lyg aksomo audinys susluoksniuotas slėnis, kurio tylą maloniai papildė upeliukų čiurlenimas ir karvių varpelių tilindžiavimas.
Į šiandienos žygio pabaigą, lėtai žingsniuodama link kalnų namelio, pagalvojau, kad jau nebežinau, kiek per šią kelionę įveikiau kalnų slėnių. Po du tris per dieną, tikrai. Ir kas įdomu, visi jie buvo juntamai skirtingi, kas turėtų matytis ir nuotraukose, kuriomis kasdien dalinuosi.
Ir dar supratau, kad jei kas paklaustų, kuri savaitės diena dabar yra, negalėčiau atsakyti.
Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 20,7 km.
Sukilimas: 1090 m
Leidimosi: 990 m
Aukščiausias dienos taškas: 2530 m
7/10 TMB DIENA (2023 08 19)
Gite Alpage de La Peule – Relais D’Arpette (Šveicarija)
Jei reikėtų išsirinkti, kuri iš žygio metu eitų šalių man labiausiai patinka – Prancūzija, Italija ar Šveicarija – turėčiau pagalvoti. Gamta visose trijose – nuostabi. Nors lyg ir Alpės visur, tačiau kiekviena šalis pasiėmusi skirtingai unikalų jų kampelį. Jei kalbėti apie slėniuose matytus miestelius ir konfortą, kurį gauna TMB žygeiviai, vienareikšmiškai didžiausias pliusas – Šveicarijai.
Tačiau apie viską nuo pradžių. Šiandienos startą pradėjome pilnais po pusryčių pilvais. Net kavos gavome iš kavos aparato. Šiame žygyje vis atrandame, kad ir maži, rodos, kasdieniai dalykai tokie kaip kava iš aparato, gali labai nuoširdžiai pradžiuginti.
Dienos planas – įveikti daugiau nei dvidešimt kilometrų Šveicarijos Alpėmis. Kadangi daug kilome vakar, šiandien nemažai leidomės žemyn (labai džiaugiausi tuo, nes po prasto nakties miego ankstyvą ryta trūko man jėgų). Gan ilgą laiką žygiavome šalia didelės kalnų upės. Ji galinga, akivaizdu, tik kai pavasarį tirpsta sniegas. Šiuo metu kukli jos srovė brovėsi tolyn akmenuotu dugnu, kurio plotis, vietomis, buvo už ją mažiausiai kelis kartus didesnis. Įdomu būtų pamatyti ją pilnai ištvinusią, tik kažin, ar pavyktų tada iki jos ateiti.
Upė vingiavo sava kryptimi, o mes vingiavome keliu šalia kol po kojomis beliko siaura tako juosta ir status skardis iš šono.
Vėliau atsidūrėme slėnyje su mažučiais šveicariškais miesteliais, privačiais kalnų nameliais, gėlėmis išpuoštais balkonais ir visur, net už miesto ribų laistoma ir pjaunama žole. Panašu, kad šveicarai stengiasi, jog jų slėniai ir nuo kalnų viršūnių atrodytų lyg paveiksliukai.
Šiandienos vyšnia ant torto – bangeles lakdinantis ir saulės atspindžius gaudantis Champex ežeras. To paties pavadinimo miestelio pažiba. Šiandiena ištiko karšta, ežero pakrantės buvo pilnos poilsiaujančių ir vandens pramogomis besimėgaujančių žmonių. Toks visai priešingas pasaulis tam, kuriame esame mes – suplukę, su didelėmis kuprinėmis, dulkinais nuo ilgo kelio batais, einantys tolyn ir paliekantys ežero raibulius sau už nugarų.
Paskutinis pradžiuginęs kelio etapas – aukštyn palei mažą sraunų kalnų upelį. Palyginus su ta upe, kurią matėme dienos pradžioje, šį net galėtum pavadinti šaltinėliu.
Žygį įveikėme per 8,5 val. (su pailsėjimais).
Šiandienos kalnų namelyje vakarienei – šviežių morkų salotos (koks gėris po ilgadienės batono dietos), lęšių troškinys su ryžiais ir desertui – vaisių salotos. Man patinka Šveicarija!
Tiesa, grupės vyrai paskaičiavo, kad pagal laikrodžių duomenis realiai kalnais įveikėme jau 136 kilometrus. Ne tiek jau daug ir liko.
Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 26 km.
Sukilimas: 680 m
Leidimosi: 1090 m
Aukščiausias dienos taškas: 2060 m
8/10 TMB DIENA (2023 08 20)
Relais D’Arpette – Auberge Mont Blan (Šveicarija)
Pasaulis atsiveria tiems, kurie vaikšto pėsčiomis. Šiandien, žygiuodama jau 8-os TMB dienos maršrutu, prisiminiau šią frazę, kažkada užmatytą internete.
Ir tikrai. Žygiuodama matau, kaip keičiasi gamta. Ir sutinku daugybę įvairių žmonių, kurie eina keliu turėdami tam savas priežastis.
Šiandien besiilsint pakeliui į naują Alpių viršūnę (įkalnė šį kartą buvo tikrai stati) prie mūsų sustojo pora iš Pietų Korėjos. Li ir Mi. Sakė, keliauja po Europą, jau buvo Švedijoje, Škotijoje, o dabar žygiuoja čia. Stebėjosi, kad taip gerai kalbame angkiškai. Kvietė į Seulą, sakė, šalia yra gražūs kalnai.
Prieš kelias dienas sutikome jauną merginą iš Australijos. Ji sakė, Australijoje nėra tokių kalnų kaip Alpės. Ir vat, ji atskrido į Europą ir dabar žygiuoja. Pati sau viena.
Kelias dienas iš eilės sutikome kinę, kuri dabar gyvena Briuselyje. Atvyko į TMB starto vietą su automobiliu ir atsivežė į kelią du border kolius. Aktyvūs žaismingi šunys kėlė kitiems žygeiviams geras emocijas ir plieskė veiduose šypsenas. Moteris sakė, neša kuprinėje šunims maistą. O kaip kitaip.
Dar sutikome du jaunus vyrukus iš Čekijos, jie planavo visą TMB baigti per septynias dienas. Tikiuosi, jiems pavyks. O tėtis su sūnumi – prancūzai iš Paryžiaus – iškeliavo aplink TMB spontaniškai, nieko iš anksto neplanuodami. Kadangi tėtis gan solidaus amžiaus, tam tikras atkarpas jie įveikia viešu transportu. Juk niekas nesakė, kad taip negalima.
Šiandien diena buvo pakankamai lengva. Pažygiavę akmeningais miškų takais pradėjome kilti į naują Šveicarijos Alpių viršukalnę. Stačią ir akmenuotą. Koks palengvėjimas buvo, kad medžiai klojo mums po kojomis daug pavėsio, kuris saugojo nuo nekuklios saulės karštų spindulių.
Šiandiena nebuvo tiek turtinga įspūdingais vaizdais, kaip ankstesnės dienos, tačiau kelis šveicariškus slėnius teko pamatyti. Graži ir tvarkinga ta Šveicarija. Jau pradedu galvoti, kad noriu čia grįžti ir dar pakeliauti po ją.
O būnant beveik aukščiausioje šiandienos vietoje, jėgų suteikė persikų pyragas, kurį valgiau lauke apsupta karvių bandos, mat kalnų namelis – ūkininkų nuosavybė. Tai jie ir karvėmis, ir žygeiviais pasirūpina.
Liko dvi TMD dienos. Pastarosios bus tikrai sunkios, kiekviena su daugiau nei 1 km sukilimu. Teks su tom likusiom įkalnėm kažkaip susitarti.
Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 15,7 km.
Sukilimas: 730 m
Leidimosi: 1090 m
Aukščiausias dienos taškas: 2610 m
9/10 TMB DIENA (2023 08 21)
Auberge Mont Blanc – Gite Le Moulin (Šveicarija-Prancūzija)
Šiandien pamačiau Mont Blanc viršukalnę visu jos baltu gražumu. Mont Blanc visus metus dengia sniegas, dėl to jis ir gavo pavadinimą – Baltas kalnas. Ir aš vėl jau Prancūzijoje. Nenumaldomai artėja ta diena kai ratas aplink Mont Blanc užsidarys ir visas žygis bus baigtas.
Šiandiena pareikalavo jėgų ir dovanojo naujų nuostabių vaizdų. Nors įveiktas atstumas nebuvo didelis, tačiau sukilti teko daugiau nei kilometrą į viršų, o po to panašiai nugarmėti į apačią. Gerai, kad startavome anksti ryte ir takas į kalną vedė per miško pavėsius, bent porą valandų galėjome eiti pasislėpę nuo saulės. O dienos metu pavėsyje šiandien buvo apie trisdešimt laipsnių karščio. Nelengva kopinėti kalnuose tokioje šilumoje. Visgi niekas iš mūsų kompanijos nesiskundė. Dar pirmomis dienomis vieningai nusprendėme, kad mums geriau karštis nei lietus.
Po gerų dviejų su puse valandų kopimo atsidūrėme daugiau nei dviejų tūkstančių metrų aukštyje virš jūros lygio, kur persiritome per perėją, atsidūrėme Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje, o prieš akis atsivėrė didingasis Mont Blanc ir dar kelios mažesnės apledėjusios viršūnės bei Šamoni slėnis apačioje. Vaizdai prikaustantys žvilgsnį ilgam.
Pastebėjau, kad nors į žygio pabaigą pradeda jaustis bendras vis didėjantis nuovargis, tačiau kopti kalnais tampa vis lengviau. Šiandien per tūkstantinį sukilimą į viršų nei plaučiai sproginėjo, nei širdis pro gerklę lindo. Stabiliai, vienodu ritmu įlingavau į kalną ir ką, jei ilgiau pagyvenčiau kalnuose, manau, visai nebloga kalnų žygeive galėčiau tapti.
Žinote, dažnai žmonėms, išsiruošusiems į ilgadienius žygius, po kurio laiko, praleisto kelyje, pradeda kilti daug filosofinių minčių, savianalizė pagilėja. Kai startavau TMB, galvojau, tikriausiai ir man taip bus. Šiandien supratau, kad nebus. Kai kopi į kalną, o tau po kojomis akmenys, didelės medžių šaknys ar smėlis, besikėsinantis tave pargriauti, nėra kada užsiimti savianalize ar filosofinius klausimus gvildenti. Reikia atidžiai žiūrėti, kur dedi koją. Pabandyk tik užsigalvoti ir tuoj koja krypt, slyst. Matyt teks pafilosofuoti kokio kito žygio metu.
Šiandienos vaizdai ir vėl buvo kerintys.
Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: apie 15 km.
Sukilimas: 1180 m
Leidimosi: 1020 m
Aukščiausias dienos taškas: 2190 m
10/10 TMB DIENA ir FINIŠAS!
Gite Le Moulin – Chamonix/Les Houches (Prancūzija)
Aš tai padariau! Įveikiau Tour du Mont Blanc!
Įrašą šį rašau jau iš viešbučio, po vėsaus dušo gulėdama patogioje, baltais patalais apklotoje viešbučio lovoje (koks gėris yra viešbučiai) ir negaliu patikėti, jog net dešimt dienų praleidau kalnuose žygiuodama. Atrodo, jog jau nebepamenu, kas pirmąją nutiko.
Ir nesitiki, jog ryt jau nebereikės krautis kuprinės, autis žygio batų, imti lazdų ir keliauti įveikti dar vieno kalno.
Tačiau grįšiu dar prie šios, dešimtosios, paskutinės TMB dienos. Ryte jau tapo aikšku, kad diena bus karšta, nes net ankstyvas rytas vėsos pagailėjo. Už kelių kilometrų nuo kalnų namelio, kuriame nakvojome, mūsų jau laukė kalnas, kurio viršūnę turėjome pasiekti. Beveik 1300 metrų sukilimo. Dažnai tikrai stataus. Kalno apačią dengęs miškas greitai pasibaigė. Tad pasakėm labas saulei ir pamažu kopėm į viršų. Stabiliai ir ramiai judėti kalnan jau išmokome. Ir trisdešimt laipsnių šilumos mūsų netrikdė, tiesiog teko gerti daaaug vandens.
Šiandiena pateikė nedidelį iššūkėlį pakeliui į viršūnę – vienoje atkarpoje uolos buvo stačios ir aukštos, teko kopti kopėčiomis, lipti laikantis virvių ir grandinių. Nepasakyčiau, kad buvo ekstremalu (ir nebuvo), tačiau lipdama su sunkia kuprine ant pečių kelias akimirkas pasijaučiau nejaukiai tų kopėčių besilaikydama.
Viršūnė vėl dovanojo mums vaizdą į Mont Blanc baltą galvą bei keletą mielų ežerėlių. O tada – ilgas, akmenuotas nusileidimas žemyn. Eilinį kartą supratau, kad leistis nuo kalnų man labiau patinka, nei kilti viršun.
Dabar jau jaučiu kaip atlėgsta visas dešimt dienų į priekį vedęs adrenalinas ir ateina atsipalaidavimas. Darosi sunku net rašyti. Tad dalinuosi šiandienos vaizdais ir einu ilsėtis. Ryt grįžtu į Lietuvą.
Dienos statistika:
Įveiktas atstumas: 14 km.
Sukilimas: 1280 m
Leidimosi: 600 m
