Šavaša yra unikali – ji vadinama kalnų upe, nes jos vandenys krenta vienuoliką metrų kas kilometrą. Šavašos šlaitu galima pasivaikščioti – čia yra įrengtas pažintinis takas.
Šavašos upės pakrantės aukštos ir skardingos, tad norint įveikti taką reikės šiek tiek pavinguriuoti aukštyn žemyn. Tai daryti nėra sunku – tako lankytojams įrengti laiptai (neseniai pakeisti į metalinius), turėklai, kur reikia – užtvaros.
Kai upėje gausu vandens ir jis garma žemyn – vaizdas tikrai gražus. Tačiau šį kartą upės aš, galima sakyti, neradau. Daug kur jos dugnu galėjau ramiai vaikščioti, vandens nebuvo visai. Štai ką reiškia sausra. Šiame take esu buvusi anksčiau, taip pat vasarą, tačiau ne tokią sausringą. Taką esu aprašiusi – jei atsidarysite šį mano įrašą, pamatysite, kaip Šavaša atrodo, kai joje gausu vandens – Šavašos pažintinis pėsčiųjų takas. Įraše rasite ir daugiau papildomos informacijos apie taką, kurios čia jau nebekartosiu.
Tad mano patarimas iš patirties – jei norite pamatyti Šavašos upę visu jos gražumu, geriausia taką lankyti tada, kai joje yra daugiausia vandens: ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį arba vasarą po lietingesnio laikotarpio. Jei šiuo maršrutu keliausite sausringuoju vasaros laikotarpiu, upė gali būti mažiau vandeninga. Tačiau net ir tai ne bėda – Šavašos dugnas taip pat ypatingas, jį dengia juodi akmenys. Metus greitą žvilgsnį atrodo, lyg kas akmenis būtų apdeginę.
