Žinote, kur rekomenduoju pasivaikščioti ankstyvą pavasarį, kai sniegas nutirpsta, žemė išdžiūsta, o žolės paklotė pradeda dažytis žalia spalva? Toks laikas idealus paklajoti skardžiais, atodangomis, aukštais upių krantais. Kitaip tariant ten, kur pavasaris atveria platesnius horizontus, nes dar belapiai medžiai ir krūmai neužstoja gražių vaizdų.
Štai keletas idėjų, kur galima būtų nukeliauti.
LAUMĖNŲ PAŽINTINIS TAKAS
Laumėnų pažintinį taką tikslingiau būtų vadinti pėsčiųjų trasa. Apie penkis kilometrus ji driekiasi laukine Kauno marių pakrante, vingiuoja jaukiais takeliais, kyla ir leidžiasi skardžiais, atveria pasakiškus vaizdus į plačius mėlynus vandenis, atveda prie mažutėmis kriauklelėmis nusėtų krantų. Tai yra takas, kuriuo reikia eiti neskubant, grožintis, įsijaučiant ir išjaučiant, gėrintis ir mėgaujantis gamta bei jos ramybe.
Apie taką daugiau skaitykite čia:
ŽIEGŽDRIŲ GEOLOGINIS TAKAS
Labai ypatingoje Kauno marių pakrantės atkarpoje aukštyn žemyn skardingais šlaitais vingiuoja Žiegždrių geologinis takas. Jis yra vos 1,6 km ilgio, tačiau taku greitai pereiti nepavyks – įdomūs gamtos dariniai ir įstabūs vaizdai į erdvius marių vandenis privers nuolat stoti, smalsauti ir, praradus laiko nuovoką, viskuo grožėtis.
Apie šį taką rašiau čia:
PAKALNIŠKIŲ PILIAKALNIS
Gražiai sutvarkytas dvidešimt septynių metrų aukščio piliakalnis pūpso pačioje Kauno pašonėje, Kauno marių pakrantėje ir tyliai ramiai klausosi jo papėdę skalaujančių bangelių pliaukšėjimo. Nuo ant piliakalnio įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria puikus vaizdas į marias. Pasidairę, kitame krante pastebėsite medžių viršūnes aukščiu lenkiantį Pažaislio bažnyčios kupolą, taip pat akis turėtų pamatyti ir Kauno hidroelektrinės užtvenktus industrinius Petrašiūnus. Šalia piliakalnio yra ir pėsčiųjų takas.
Daugiau apie piliakalnį skaitykite šiame įraše:
AUSIUTIŠKIŲ REGYKLA
Lyg indėnas ant kanjono krašto, stebintis virš slėnio išdidžiai sklandančius erelius – taip jaučiausi stovėdama Ausiutiškių regyklos apžvalgos bokštelio viršuje ir nuo jo žiūrėdama į apačioje posūkį darančią Neries upę bei iki pat tolimo horizonto banguojantį mišką. Vaizdo grožis sunkiai nupasakojamas žodžiais, tad būtinai užsukite į regyklą ir viską pamatykite savomis akimis. Ten, pasinėrę į vaizdą, trumpam pamiršite viską.
Apie Ausiutiškių regyklą daugiau informacijos čia:
PANERIŠKIŲ REGYKLA
Tikriausiai vienas gražiausių mūsų kada Lietuvoje matytų vaizdų atsiveria nuo Elektrėnų savivaldybėje esančios Paneriškių regyklos. Atsidūrus 70 metrų aukščio skardžio viršuje kyla vienintelis noras – pakilti ir nuskristi į tuos akimis vos aprėpiamus Neries upės slėnio tolius.
Kaip rasti šią regyklą skaitykite čia:
ŠILĖNŲ PĖSČIŲJŲ TAKAS
Tai puikus pėsčiųjų maršrutas aktyviems vilniečiams ir apylinkių gyventojams bei, žinoma, miesto svečiams. Eidami šiuo taku ne tik gerai pasivaikščiosite, tačiau rasite ir dailią ryškiaspalvę seną medinę bažnyčią, dvaro laikus menantį akmeninį grindinį, buvusią bebrų užtvanką, stačiašlaitį piliakalnį ir akis toliuose paganyti leidžiančius vaizdus į Nerį. Take esame buvę įvairiais metų laikais, ir supratome, kad skirtingu laiku eidamas per tas pačias vietas gali jas pamatyti kitaip, o tada vėl ir vėl nustebti.
Daugiau apie taką čia:
MUORIŠKIŲ DOLOMITO ATODANGA
Stati siena su aštriais kietų uolienų kyšuliais, gausiomis nišomis, giliais plyšiais, per daugelį metų susispaudusių uolienų sluoksniais stūkso mielu Nemunėlio vardu pavadintos upės krante, Biržų rajone. Tai Muoriškių dolomito atodanga – nedidukas lopinėlis lietuvio akiai neįprasto vaizdo, nes labai jau nedaug uolų mūsų krašte rasti galima. Ši atodanga yra valstybės saugoma kaip vertingas geologinis objektas.
Apie šią atodangą rašiau čia:
ŠILPELKĖS PĖSČIŲJŲ TAKAS
Nuo poros dešimčių metrų aukščio atodangos atsiveriantis Minijos vingio apglėbtas slėnis, piliakalnis, toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos skroblynas. Tai atrasite įveikę Kretingos rajone, Šilpelkės (Dauginčių) miške esantį to paties pavadinimo pažintinį pėsčiųjų taką.
Apie taką daugiau skaitykite čia:
ŽALIASIS PĖSČIŲJŲ TAKAS
Žaliasis pažintinis takas keliautojams siūlo daug grožiu turtingos gamtos, Strėvos upės vagą, Spindžiaus ežero ištakas, Spindžiaus ir Spindžiuko ežerų protaką, Strėvos protaką, Drabužininkų pilkapius, Strėvos įgriuvą. Daug visko!
Kaip rasti taką sužinokite čia:
