Tikriausiai vienas gražiausių mūsų kada Lietuvoje matytų vaizdų atsiveria nuo Paneriškių regyklos. Atsidūrus 70 metrų aukščio skardžio viršuje kyla vienintelis noras – pakilti ir nuskristi į tuos akimis vos aprėpiamus Neries upės slėnio tolius.
Elektrėnų savivaldybėje, netoli Paneriškių kaimo esančią regyklą rasti ne taip paprasta. Nors turėjome vietos koodinates, net kelių telefonų navigacijos neglėjo susidoroti su užduotimi – vietą žymėjo ir nuvykimo maršrutą brėžė priešingame Neries upės krante. Kadangi neturėjome noro skardžiu grožėtis iš kitos upės pusės, iki regyklos važiavome naudodamiesi internete rastu kelio aprašymu. Taigi, į Paneriškių regyklą iš Vilniaus patraukėme autostrada. Nuo Rykantų Lazdėnų link, senuoju akmenimis grįstu Vilnius-Kaunas plentu padardėjome apie 3 kilometrus, o tada teko sukti dešinėn. Dar šiek tiek daugau nei kilometras laukais bei po to mišku, kol atsidūrėme miško sankryžoje. Medinis stulpas su rodyklėmis pranešė, kuria kryptimi už 900 m. ieškoti regyklos. Toliau su mūsų lengvuoju automobiliu važiuoti buvo rizikinga, tad palikę jį šalikelėje, patraukėme pėstute.
Iki regykos veda platus patogus keliukas, tačiau mes nebūtume mes, jei eitume tvarkingai. Netrukome pastebėti, kad kelias krypsta toliau nuo skardžio. O mums norėjosi eiti pačiu skardžio kraštu. Taip įdomiau.
Palaipsniui kopiant įkalne, vaizdai į upę darėsi vis gražesni.
Nepajutom mes, kur taip greitai pradingo tas kilometras – ir staiga prieš mus atsivėrė nedidelė aikštelė su suoliukais ir nuostabus, medžių neužstotas vaizdas į Nerį ir jos mišku apaugusį slėnį, upėje rymančias salas. Vaizdas vertas daugybės šauktukų ir ištiktukų. Esame lankęsi ne vienoje Lietuvos regykloje, tačiau niekur vaizdas į upes nebuvo iš tokio aukšto taško, toks erdvus ir ilgam užlaikantis žvilgsnį. Jei turėtume ten namą, televizoriaus namuose niekada neprireiktų. 🙂
Būtinai nukeliaukite savomis akimis pamatyti šio nuostabaus Lietuvos kampelio. Pabuvus grįžti norėsis dar ir dar kartą. Keista tik, kodėl Neries regioninis parkas šią puikią regyklą laiko taip prastai sužymėtą ir sudėtingai randamą – viena nuoroda miško viduryje yra šioks toks iššūkis keliauninkams. 🙂
