Labai ypatingoje Kauno marių pakrantės atkarpoje aukštyn žemyn skardingais šlaitais vingiuoja Žiegždrių geologinis takas. Jis yra vos 1,6 km ilgio, tačiau taku greitai pereiti nepavyks – įdomūs gamtos dariniai ir įstabūs vaizdai į erdvius marių vandenis privers nuolat stoti, smalsauti ir, praradus laiko nuovoką, viskuo grožėtis.
Keliaudami Žiegždrių geologiniu taku vos spėjome dairytis – jis veda pro varvinių molių nuošliaužą, Žiegždrių atodangą, aštuonkamienę bei pačią storiausią kairiajame Kauno marių krante liepas, nuošliaužos performuotą šlaitą, šaltinį, sufozinius cirkus bei Kalniškių konglomeratų atodangą. Stabtelėję poilsio aikštelėse kito kranto toliuose pastebėjome Vieškūnų piliakalnį, Palemoną, matėme Pažaislio vienuolyno bokštus.
Didesnė dalis pažintinio tako – natūraliai žemėje išmintas, skardžio viršūnėmis bėgantis keliukas, kurį, vietose, kur stačiu šlaitu reikia leistis žemyn ar kopti aukštyn, suplėšo medinė danga ir laiptai. Ypatingai atodo virš Kauno marių pakrantės pakibusi medinė tako dalis, įrengta tam, kad visi norintys galėtų patogiai ir iš kaip įmanoma arčiau apžiūrėti konglomeratus.
Nuošliaužomis ir atodangomis nubertas skardingas Kauno marių krantas kelionės dieną atvėrė mums visas, medžių lapija negožiamas savo erdves. Dėl to net ir pilkas šiltos besniegės žiemos dangus mums nuotaikos netemdė.
Visa savo aukštybe mums pasirodė ir Žiegždrių liepa – storiausias medis kairėje Kauno marių pakrantėje. Jos apimtis 4,3 m., aukštis 25 m., amžius per 100 metų.
Informaciniame stende perskaitėme, kad konglomeratų atodanga yra Žiegždrių geologinio tako didžiausia vertybė ir įdomybė, kuri žavi meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis ir žiojėjančiomis olomis.
Kalniškių konglomerato atodangos ilgis – beveik 400 m., o aukštis – 22 m. Įdomiausia jos dalis – konglomeratų dariniai – atsidengia tik pačiame šlaito viršuje. Konglomeratai yra natūraliai susicementavusio smėlio, žvirgždo, gargždo ir riedulių dariniai.
Uoloje matėme žiojėjančias kiaurymes, o apačioje, marių pakrantėje, riogsojo didesni ir mažesni akmenys. Pasirodo, nuo skardžio vis atskyla nemenki uolų luitai ir krenta į marias arba nurieda pakrantėn ir taip suteikia jai mums neįprastą išvaizdą. Vietovės, kuriose susidaro konglomeratai, yra užakusių prieledyninių upių slėniai.
Vos 20 km nuo Kauno centros esantį Žiegždrių geologinį taką rasti padės šios koordinatės 54.889491, 24.076534. Tiesa, takas nėra žiedinis, tad grįžti atgal teks tuo pačiu keliu. Tiek viename, tiek kitame tako gale yra automobiliams pastatyti skirtos nedidukės aikštelės.
