Senojo kelio Vilnius-Kaunas beieškant

Kelias, kuriuo keliavo karaliai, princai, prancūzų armijos kariai ir kurio pakraščiuose siautėjo plėšikai. Kelias, kuris daugybę amžių vedė žmones iš Vilniaus į Kauną ir atvirkščiai. Kažkada jis buvo tiesiog vieškelis, vėliau jį išgrindė akmenimis ir tvirtais betoniniais blokeliais, kol galiausiai jis tapo plačiu, lygiu ir patogiu, dviejų vienos krypties juostų magistraliniu keliu. Ar žinote, kad yra išlikusios kelios, ilgus dešimtmečius ištvėrusios ir istorija dvelkiančios senojo kelio atkarpos?

Pažintis su senuoju keliu Vilnius-Kaunas mus, iš tiesų, ištiko prieš metus. Tuokart, iš vienos aplankytos gražios vietos, į Vilnių keliavome pro Rykantus. Nemažas buvo mūsų nustebimas, kai nuo smėlėto, duobėto vieškelio autmobilio ratai staiga užlipo ant kieto, neįprastais akmeniniais blokeliais grįsto kelio paviršiaus. Nebuvau anksčiau tokio mačiusi, tad netgi stojome ir lipome iš automobilio, kad iš arčiau šią keistenybę apžiūrėtume. Kelis kilomerus link ir per Rykantus besitęsianti atkarpa baigėsi priartėjus prie didžiosios Vilnius-Kaunas magistralės. Tada šia kelio atkarpa nepasidomėjau, tačiau logika kuždėjo, jog čia, greičiausiai, būta kažkokio seno svarbaus kelio. Į atminties stalčiuką įsidėjau mintį ateityje pasidomėti kelio iš Viniaus į Kauną istorija.

Sakoma, kad viskam yra savas laikas. Atminties stalčiukas apie kelio istoriją atsidarė šią vasarą, kai dėliojau su automobiliais ir technika susijusių lankytinų Lietuvos vietų maršrutą bendram projektui su www.gazas.lt. Auomobiliai ir keliai – sunkiai atsiejami dalykai. Pasidomėjau plačiau ir atsivėrė įdomi ir spalvinga Vilnius-Kaunas kelio istorijos mozaika.

Pirmąja istorijos mozaikos dalele tapo Vievyje esančiame „Kelių muziejuje“ (apie jį skaitykite šiame įraše LIETUVOS KELIŲ MUZIEJUS) pastebėti eksponatai – senovinis kelio grindinys iš akmenų ir betoniniai kelio blokeliai. Pastaruosius pamačiusi iš karto prisiminiau kelio atkarpą ties Rykantais.

Antoji mozaikos dedamoji – tame pčiame muziejuje pastebėtas informacinis stendas, su trumpa, punktais išdėstyta kelio Vilnius-Kaunas istorija. Trečias dalykas – internetas, kuris padėjo gauti dar daugiau informacijos ir visos dedamosios sugulė į dabar jau suprantamą, nors gal ir ne ypatingai detalią, visumą. Taigi, vieną dieną iškeliavome ieškoti senojo kelio Vilnius-Kaunas likučių ir savomis akimi pamatyti bei kojomis pastovėti vietose, kurios galėtų paliudyti daugybę įvairiausių istorijų, nutikimų ir patirčių.

Senojo kelio Vilnius-Kaunas atkarpa Vilniuje

Gal šiek tiek daugiau nei vieno kilometro ilgio, akmenimis grįsto (seniau tokia danga vadinta bruku) kelio dalis glūdi Vilniuje, Paneriuose. Vingiuoja į medžiais ir krūmais tankiai apaugusį, statoką kalną. Vietos koordinatės – 54.64403, 25.197536. Iš Savanorių prospekto pasukę į Titnago gatvę ir pavažiavę kelis šimtus metrų, pilko pastato pašonėje rasite informacinę lentelę, pranešančią, jog turite garbės būti šalia vieno seniausių Vilniaus kelių, tiksliau, išlikusios jos dalies. Kažkada būtent čia buvo vienas iš dešimties išvažiavimų iš Vilniaus. Sename žemėlapyje, kurį pavyko rasti internete, matosi, jog šios išlikusios dalies pabaigoje kelias šakojosi ir keliauninkus lydėjo skirtingomis kryptimis, kurių viena buvo Kaunas.

Dabar šis kelias jau gerokai paardytas ir vietomis akmenų nebėra. Nusprendėme įveikti neilgą atkarpą. Eidami įsivaizdavome, kaip senovėje juo žmonės pėsti ėjo, arkliais jojo, vežimais dardėjo. Kelias tikrai siauras, kažin, kaip sugebėdavo jame prasilenkti du vežimai. Tuo labiau, kad tarp važiuojamosios dalies ir skardžio krašto – vos kelių didesnių žingsnių tarpas. Senojo kelio atkarpos pradžioje voliojasi keistos senos betoninės atiekos. Jo pakraščiusose matėme išlikusius senuosius betoninius kelio stulpelius, po beveik šimto metų rymojimo čia nebetekusius savo tvirtumo, apsamanojusius ir svyrančius į šonus. Tiesa, reikia paminėti, kad senasis plentas Vilnius-Kaunas ilgus šimtmečius buvo vieškelio tipo. Akmenimis ir blokeliais jis buvo išgrįstas tik tarpukariu, lenkams valdant Vilnių.

Spėju, kad senoji kelio atkarpa išliko čia dėl savo lokacijos nepatogumo. Kai buvo tiesiamas naujas, modernesnis plentas, matyt, buvo racionaliau jo dalį patraukti į šoną. Tad naujasis kelias nubėgo tiesiai į Kauną, o senojo gabaliukas su savo šimtmečių istorijomis liko pamirštas tūnoti miškelyje.

Keistosios betono trinkelės

Senojo kelio Vilnius-Kaunas likučių galima rasti ne tik Vilniaus Paneriuose. 1936 metais lenkai išgrindė šį kelią betono ir akmenų blokeliais. Mūsų akims žiūrint – specifiniais, dabar tokių jau niekas nebenaudoja. Tačiau ir labai tvirtais, atlaikiusiais net ir karo metais šiuo keliu riedėjusį sunkųjį transportą. Žinodami šį faktą ir kaip šios trinkelės atrodo, galėjome atrasti išlikusias senojo kelio atkarpas, kurios nebuvo sunaikintos tiesiant naująją Vilnius-Kaunas magistralę.

Taigi pamenate, pradžioje pasakojau apie neįprastą kelio atkarpą Rykantuose? Ten yra senojo kelio Vilnius-Kaunas dalis.

Tokiais pačiais blokeliais grįsta kelio dalis yra ir Grigiškėse. Tik įvažiavus į Kauno Vokės gatvę iš po juodos asfalto masės išlenda tos pačios kvadratinės betono ir akmenų trinkelės. Jomis dardėjome apie kilometrą. Iššokusi apsidairyti, pakelėje, krūmų ir žolių sažalyne pamačiau keletą senų, liūdnai, lyg sukirmiję grybai, murksančių, savo paskutines gyvenimo dienas skaičiuojančių kelio stulpelių. Spėju, kad jie – irgi senojo kelio relikvijos, kurioms pasisekė likti savo vietose nuo pat tada, kai čia buvo įkaltos. Grigiškių atkarpai, galima sakyti, pasisekė – ji toliau tarnauja žmonėms. Kelias puikiai išlikęs (gal tik kelkraštis jau nuo metų pabyrėjęs) ir iki šiol atlaiko gan intensyvų gyvenvietės eismą.

Dar viena tokia kelio atkarpa yra Molūvėnuose, Transporto gatvės pradžioje. Į šią vietą patys nenukeliavome, tačiau prisėdusi prie Google Maps, radau šią gatvę. Pritraukus vaizdą, aiškiai pasimatė, kad kelio dalis padengta tais pačiais, mums jau gerai pažįstamais, blokeliais.

Bekeliaujat senojo kelio Vilnius-Kaunas pėdsakais man liko vienas klausimas, į kurį atsakymo taip ir neradau: kodėl Vilniuje esanti jo atkarpa grįsta akmenimis, o kitos rastos išlikusios dalys – stambiais betoniniais blokeliais?

Kelio istorija

Pabaigai – šiek tiek kelio istorijos, kuri išties įdomi. Ją žinant, senojo kelio likučių medžioklė tampa dar įdomesnė ir skatinanti fantaziją.

Visų pirma, taip glaustai kelio istorija pateikiama „Kelių muziejaus“ informaciniame stende (žiūrėti nuotauką).

Ir dar keletas įdomybių:

• Yra nuomonių, kad tai galėjo būti vienas seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinės dalies sausumos kelių, ėjęs Nemuno, paskui Strėvos upės šiauriniu krantu – nuo Baltijos jūros į Trakus ir Vilnių.

• Vieškeliu keliavo daugelis žymių istorinių asmenybių 1562 m. rugsėjo 9–10 dienomis juo keliavo Suomijos hercogystės valdovas Jonas, Švedijos karaliaus Gustavo Vazos sūnus ir vėlesnio karaliaus Eriko XIV brolis. 1796–1797 m. po naujai prijungtas lietuviškas žemes šiuo keliu pravažiavo Rusijos caras Pavlas I. 1812 m. Napoleono armijos žygio į Rusiją metu šis kelias buvo pagrindinis.

• 1938 metais Lenkijos vyriausybė pradėjo kelio Vilnius – Lazdėnai atnaujinimo darbus. Šį kelią projektavo žinomas tarpukario Lenkijos inžinierius ir išradėjas Vladislavas Trylinskis (Władysław Tryliński). Tokios konstrukcijos grindinys (tie betoniniai blokeliai, kurie mus nustebino) buvo paplitęs visoje Lenkijos Respublikoje. Kadangi šio projekto pagrindinis tikslas buvo susiekimo tarp Vilniaus ir Kauno atnaujinimas bei pagerinimas, Lietuvos pusėje 1938 m. vasario 18d. buvo pradėti Kauno trakto atkarpos Vievis – Lazdėnai tiesimo darbai.

• XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo nutiestas naujasis Vilniaus – Kauno plentas. Dalis senojo kelio atsidūrė po naujuoju greitkeliu. Užtvenkus Nemuną, dar viena kelio atkarpa atsidūrė Kauno marių dugne.

Taigi, kitą kartą keliaudami iš Vilniaus į Kauną (ar atvirkščiai) prisiminkite, kokia įdomi buvo šio kelio istorija. Ir dabar, patogiai antra kelio juosta lenkdami kitą automobilį, įsivaizduokite, jog buvo laikai, kada kai kuriose šio kelio atkarpose sunkiai du vežimai prasilenkdavo. Progai pasitaikius, aplankykite ir apžiūrėkite Vilniuje esančią istorinę senojo kelio atkarpą, o važiuodami iš Vilniaus Kauno kryptimi, ties Rykantais įdėmiau įsižiūrėkite į dešinėje pusėje, tolumoje esantį kalnelį – nuo jo besiridenantis kelias puikuojasi senoviniais blokeliais.