Dvi grakščios sinagogos, petys į petį, rymo Joniškio, mažučio šiaurės Lietuvoje esančio miestelio, centre. Tai vienas iš vos kelių mūsų šalyje belikusių unikalių sinagogų kompleksų. Šis kultūros paminklas ir atviliojo mus į Joniškį. O ramybės nedavė klausimas, kodėl net dvi tokios, palyginus, ištaigingos sinagogos atsirado šiame nedidukiame miestelyje Lietuvos pakraštyje?
Joniškio sinagogų kompleksą, kurį sudaro šalia viena kitos lygiagrečiai stovinti Baltoji ir Raudonoji sinagogos, rasite adresu Miesto a. 4A ir 4B. Abu pastatai dabar atstatyti, restauruoti, jų aplinka gražiai sutvarkyta. Įdomu tai, kad nors sinagogos ir glaudžiasi šalia centrinės miesto aikštės, keliaudami pagrindine gatve jų lengvai nepamatysite. Pasirodo, senais laikais maldos namus žydams buvo galima statyti tik šalutinėse gatvėse, kvartalų gilumose. Be to, sinagogos galėjo atsirasti tik nustatytu atstumu nuo katalikų bažnyčių ir negalėjo būti už jas didesnės.
O kaip gi klausimas, kodėl tokiame mažame miestelyje buvo pastatytos net dvi didelės sinagogos? Kiek mažuose Lietuvos miesteliuose yra tekę matyti žydų maldos namų – tai yra nedidukai, paprasti, dažniausiai mediniai pastatai. Didesnės sinagogos buvo ir iki šių laikų išliko tik daugiau gyventojų turėjusiuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune ir Vilniuje, dar Kėdainiuose. Į kilusį klausimą padėjo atsakyti nedidelė teleportacija į gilią Joniškio praeitį.
Pasirodo, jog apie 1737 m., pakviesti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III, į Joniškį gyventi atkeliavo daug žydų amatininkų. Pagal 1897 m. surašymo duomenis, žydų buvo 2 272 iš 4 774 Joniškio gyventojų. Beveik 50 proc. Žydų bendruomenės gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su religija ir kulto pastatais. Tad nenuostabu, kad Joniškyje atsirado didelės sinagogos, kurios kaip tik tuo laiku, kai žydų bendruomenė Joniškyje buvo gausiausia, ir buvo pastatytos.
Turistams skirtose interneto svetainėse radau štai tokią istorinę informaciją apie Joniškio sinagogas.
„Baltoji sinagoga, statyta 1823 m. yra vėlyvojo klasicizmo stiliaus, vėliau remontuota ir įgijusi romantizmo bruožų. Ji buvo vasarinė, be to skirta ypatingoms progoms. Po antrojo pasaulinio karo sinagogoje buvo įrengtas sandėlis. Dar vėliau – sporto salė, ir tai visiškai sunaikino jos interjerą. Pakeisti langai, iš kelių pusių prilipdytos pagalbinės patalpos sudarkė išorę taip, kad sunku buvo įžiūrėti bet kokį architektūros grožį. Kelis dešimtmečius pastatas stovėjo apleistas.
Joniškio Raudonoji sinagoga, statyta 1865 m., – tai būdingas istorizmo laikotarpio „plytų“ stiliaus pastatas su neogotikos architektūros elementais. Ji yra mažesė nei Baltoji, todėl buvo naudojama žiemos metu. Pastato planas stačiakampis, su dviaukšte vakarine dalimi ir maža stačiakampe aron kodešo iškyša rytų pusėje. Vakarų pusėje buvo prieangis su laiptais į antro aukšto moterų galeriją, o rytinėje dalyje – vyrų maldų salė, kurios rytų sienos viduriniame tarplangyje įrengta niša Toros ritiniams laikyti. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogoje buvo katilinė. Sienos nebuvo perdažomos nei tinkuojamos, todėl išliko autentiška sienų tapyba. Antrame aukšte buvo įrengtas butas.“
Dabar abu pastatai priklauso Joniškio istorijos ir kultūros muziejui. Čia vyksta įvairūs renginiai.
