Beveik 5 km smagaus pasivaikščiojimo aplink gražų ežerą garantuojame jums, jei nuspręsite įveikti Juodlės pažintinį taką. Tako aprašymas žadėjo mums 12 stotelių su stendais, paukščių stebėjimo ir pelkės apžvalgos bokštelius ir medinį taką per pelkę. O ką gi iš tiesų Juodlės pažintiniame take mes radome?
Pagrindinė informacija apie taką
Kaip rasti: Juodlės pažintinis takas yra Kelmės rajone ir įrengtas aplink to paties pavadinimo nediduką ežerą. Vietos koordinatės N 55.81798 E 22.92414.
Tako ilgis: beveik 5 km.
Sudėtingumas: nesudėtingas. Gamtinis. Medinis takas nutiestas tik per pelkę. Visi likę kilometrai – miško keliai ir takai bei kelios įkalnės.
Aikštelė automobiliui: yra nedidukė tako pradžioje.
Juodlės pažintinis takas patraukė mane dėl dviejų priežasčių – savo ilgio (nes mėgstame ilgesnius pasivaikščiojimus) bei gamtinės įvairovės, kurią turėjome patirti keliaudami. Likus keletui kilometrų iki tako, mūsų navigacija paliepė sukti iš asfaltuoto regioninio kelio į miško keliuką. Per gūdų mišką riedėjome tolyn ir darėsi šiek tiek neramu, ar tikrai važiuojema ten, kur reikia, nes miške pasiklysti didelio noro nebuvo. Visgi matėsi, kad kelias, kuriuo važiuojame, nors ir siauras, tačiau prižiūrimas. Pora kilometrų mišku ir kelias baigėsi aikštele prie informacinio stendo, sakančio, jog atvažiavme ten, kur reikia – prie Juodlės ežero ir į jį apjuosiančio pažintinio tako pradžią. Valio!
Suku dabar man pasakyti, ar tą dieną buvome išsiblaškę, ar visgi iš tiesų nebuvo aiškiai parodyta, tačiau eiti taku mes pradėjome ne nuo pirmo, o nuo paskutinio pukto. Na, tiesiog ėjome į priešingą pusę. 🙂 Tačiau tako smagumo ir grožio tai nė kiek nepakeitė ir nesugadino. 🙂 Reikėtų pasakyti, kad pažintinis takas tikrai gerai sužymėtas – specialūs ženkliukai ant medžių sukabinti nedideliais atstumais, tad rimtai paklaidžioti mums neteko.
Štai ką mes radome ir kas mums patiko Juodlės pažintiniame take:
1. Juodlės ežeras. Nedidukas, nepilno kilometro ilgio. Viena jo pusė užpelkėjusi. Dalis tako ritasi pačia ežero pakrante. Mūsų žygio metu ežeras buvo pilnas žydinčių lelijų, o debesys įstabiai atsispindėjo lygiuose jo vandenyse.
Kas įdomu, prieš pusšimtį metų Juodlė buvo beveik užakusi, iš ežero liko tik nedidelė vandens „akis“ su sala. 1965 m. vietiniai gyventojai supylė pylimą ir užtvenkė iš ežero ištekantį upelį. Vanduo ežere pakilo apie metrą. Tačiau kastuvais ir karučiais supilta užtvanka nebuvo patikima. 1969 m. ežero pylimas buvo paaukštintas ir sutvirtintas. Iškasto grunto krūvos ežero vandeniui pakilus tapo salomis. Šiuo metu ežere yra 8 nedidelės salelės, apžėlusios žole ir beržais. Vasarą, įšilus vandeniui, į paviršių iškyla durpių salos, kurios vėliau vėl nugrimzda į dugną.
2. Pelkė. Kaip jau minėjau, viena ežero dalis yra stipriai užpelkėjusi. Į pelkę yra nutiestas medinis takas, o jo pabaigoje įrengta apžvalgos aikštelė. Pelkės vaizdai ir augmenija man visada daro įspūdį, nesvarbu, kokio dydžio ji būtų.
3. Miškas. Eidami aplink ežerą pabuvojome ir tankiame eglyne, ir grožėjomės aukštaūgėmis lieknomis pušimis. Aptikome mažas kopas ir kojomis žarstėme smulkų smėlį. Žingsniavome siaurias takeliais ir gan plačiais keliais. O aš, nuolat akimis ieškanti įdomių kadrų, ne kartą buvau žemai nusvirusių ir siaurus takelius dengusių eglių šakų sušukuota (kai eidama nežiūri tiesiai po nosim, tai ir nespėji laiku pasilenkti 🙂 ).
4. Bebrai. Na, gerai, gyvų bebrų nesutikome. Tačiau įrodymų, kad jie čia gyvena, radome tikrai ne vieną.
5. Nendrynas. Nedidelė tako dalis atlydėjo mus tiesiai į nendryną. Žalios, aukštos nendrės tankiai supo mus iš abiejų pusių, o per jas gyvatėle rangėsi siaurutis takelis. Nendrynas yra tarsi pereinamoji juosta tarp žemės ir vandens. Būnant prie ežero bent jau man asmeniškai nedrąsu lįsti į nendres, nes nežinau, kur galiu įklampoti. O Juodlės pažintinis takas leidžia saugiai po šį gražų gamtos darinį pabraidyti. Paliko įspūdį.
Nepajutome, kaip tie beveik 5 kilometrai kelio aplink ežerą ištirpo. Prie savo automobilio grįžome patenkinti, netgi nepaisant debesų musių, kurios nuolat mus atakavo pakeliui (ką padarysi, kad tokia musinga ir uodinga ši mūsų vasara nutiko). Ir nepaisant to, kad medinės tako dalys buvo jau gerokai pairusios ir palūžusios. Tiek tako lentos į pelkę, tiek tiltelis per upelį, tiek paukščių stebėjimo bokštelis (ant jo iš vis jau nebuvo įmanoma užlipti). Tikiuosi, kad netolimoje ateityje Kurtuvėnų regioninio parko darbuotojai pasirūpins šių tako vietų atnaujinimu.
Taigi, būsite Žemaitijoje, Kelmės apylinkėse, rekomendujame užsukti pasivaikščioti po įvairųjį Juodlės pažintinį taką.
Keliaujame su Hiatus.lt
