Jei, būnant lietuviškame pajūryje, kiltų noras pakeisti horizontalią kūno padėtį kopose į aktyvų pasivaikščiojimą ir apylinkių patyrinėjimą, rekomenduoju trumpą maršrutą – aplankykite Japonišką sodą bei Baltų mitologijos parką. Nuo pajūrio labai nenutolsite, o naujų patirčių ir įspūdžių gausite.
JAPONIŠKAS SODAS
Apie tai, jog netoli nuo Šventosios ir Palangos yra Japoniškas sodas buvau girdėjusi jau seniai ir ne vienas žmogus rekomendavo man ten nuvykti ir pabūti. Šį kartą, po atostogų pajūryje, nusprendėme mesti kelią dėl takelio ir, užuot autostrada keliavę tiesiai į Vilnių, patraukėme Darbėnų link.
Kaip rasti sodą: Japoniškas sodas įkurtas vos šiek tiek daugiau nei 14 km nuo Palangos, pora kilometrų nuo Darbėnų miestelio. Darbėnų centre radome nuorodą į šį sodą, o toliau patys sodo valdytojai pasirūpino, kad keliauninkams būtų lengvą sodą rasti – visuose posūkiuose ir kryžkelėse link lankytino objekto pastatytos aiškios papildomos nuorodų lentelės. Turintiems navigaciją – objekto koordinatės – 56° 1′ 49.25″ N 21° 12′ 33.02″ E
Į Japonišką sodą atkeliavome iš anksto apie jį nepasidomėję ir interneto platybių ieškodami jo istorijos neišnaršę. Tad buvo labai netikėta sužinoti, kad šis sodas, pasirodo, yra didžiausias Europoje tokio tipo sodas, mat visa jo teritorija užima net 16 hektarų. Sodas pradėtas kurti dar 2007 metais. Didelė jo dalis jau įrengta, tačiau jis ir toliau plečiamas – aplink veikiančią sodo dalį toliau vykdomi žemės tvarkymo ir sodo įrengimo darbai. Ateityje čia bus dar daugiau gražios teritorijos.
Ką galima rasti Japoniškame sode? Jei po sodą vaikštinėsite tvarkingai pagal jo žemėlapį, iš viso atrasite 16 kažkuo ypatingų vietų. Mūsų akį labiausiai patraukė:
- Parko pradžioje įkurdinti akmeniniai žibintai. Kai kurie jų – aukštesni už žmogų, tad iš karto juos pastebėjome.
- Sakurų alėja – pavasarį jos turėtų nuostabiai žydėti.
- „Žynio veidrodžio“ tvenkinys, kuriame gražiai atsispindėjo aplink jį susodinti augalai.
- Bonsai sodas – mažos didelių medžių kopijos atrodė kaip žaislinės.
- Lietuvio akiai neįprastas akmenų sodas. Tokie sodai vadinami sausojo peizažo sodais arba sodais be vandens ir yra skirti stebėti ir medituoti.
Ir žinoma, visame sode – daugybė mažesnių ir didesnių akmenų, iš jų suformuotų upelių vagų ir jomis tekančių upelių bei kriokliukų. Japoniškuose soduose akmuo ir vanduo yra būtini elementai. Taigi, rekomenduojame čia užsukti, ramiai pasivaikščioti, apsižvalgyti ir daugiau sužinoti apie Japonijos sodų kultūrą bei reikšmę.
BALTŲ MITOLOGIJOS PARKAS
Keliaudami po Lietuvą esame ištyrinėję jau keletą mitologinių pažintinių takų – Dūkštų ąžuolyno taką netoli Kernavės bei Mitologinį pažintinį taką Ignalinos apylinkėse. Tad nusprendėme, kad turime aplankyti ir trečią Lietuvos mitologijai skirtą lankytiną objektą, nes trys – jau visai rimta kolekcija. 🙂 Tuo labiau, kad šis takas-parkas yra įkurtas visiškai netoli Japoniško sodo. Dvi lankytinos vietos viena šalia kitos – labai patogus dalykas. 🙂
Pagrindinė informacija apie parką:
- Kaip rasti parką: parkas įkurtas keli kilometrai nuo Darbėnų miestelio. Darbėnuose sekite nuoroda į Japonišką sodą, už miestelio netrukus privažiuosite sankryžą – vienas kelias (tiesiai) ves į Japonišką sodą, kitas (kairiau) – į Mitologijos parką. Norintiems didesnio tikslumo – parko koordinatės 56° 1′ 48.49″ N 21° 11′ 17.13″ E
- Šalia parko yra erdvi aikštelė automobiliams pastatyti.
Baltų mitologijos parkas dar kitaip vadinamas Baltų mitologijos rekreaciniu (pažintiniu) taku. Pasakodama apie šią vietą visgi ją vadinsiu parku, nes ši vieta turi daugiau parko nei tako savybių. 🙂 Parkas išdėstytas piramidės formos miško teritorijoje, kurioje įkurdinta daugiau nei 40 iš medžio išdrožtų skulptūrų, vaizduojančių senovės lietuvių (baltų) dievybes.
Norėdami susipažinti su visais Baltų dievais, kurie senovės lietuvius lydėjo nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos, parku būtinai eikite pagal instrukciją. Ją mes jau turėjome surašytą lankstinuke. Instrukciją surašau čia (kam neaktualu, praleiskite šią rašinio dalį :)), kad nereikėtų kažkur papildomai ieškoti:
Norėdami susipažinti su visais Baltų dievais, lydėjusiais senovės Baltus (Aisčius) Gyvenimo kelyje nuo gimimo iki Dausų, pasukite į kairę Mėnulio taku. Pateksite į gyvenimo pradžią -Žemės ratą, ten sutiksite Patrimpą, globojantį Jūsų būtį laukuose ir vandenyse, karuose ir derliuje. Link Pavasario tako einančiame Medžioklės take yra dievybės, padedančios medžioti, bendrauti su mišku. Eidami Vaisingumo taku suprasite, kaip žmogaus maitintoja Žemė (Žemyna) su kitomis vaisingumo dievybėmis teikia gėrybes. O jų nesurinksite be darbo, todėl Derliaus take sutiksite dievybes, padedančias žemdirbiui išauginti gausų derlių ir jį sukaupti. Į šią sritį įeina Vasaros takas, kaip derliaus rinkimo pradžios laikas. Prieiname „Latvių Mate“ takus, kur yra seniausios Baltų dievybės- Motinos. Kasdieniai darbai ir pastangos išgyventi neužgožė siekio pagerbti esybes, teikiančias Dievo dovanas. Taip priartėsite prie Ramovės. Virš Ramovės pamatysite Dievo kalną, ant kurio Praamžius (Augstėjas, Visadastis) lydimas dangaus šviesulių Saulės ir Mėnulio saugo Dangų ir Žemę. Prie jų galite prieiti ir Saulės taku. Indraja, šventų vandenų Deivė nukreipia į Dangaus Ežerą. Dabar Ugnies taku galite grįžti į namų sritį, parnešti į namus Šventumą, Gabijos ugnies šilumą, derliaus Skalsą. Meilės take Milda suteiks meilės. Kad gyventumėte sveikai, padės Aušautas. Deja, Gyvenimo kelias ne amžinas. Vėlių take sutiksite Laumės viliones link Požemio rato, kur su maišu jūsų nuodėmių laukia Pykuolis (Patulas, Pikolas). Baisuokliukų Pokulų saugomas lieptas jungia Požemį su išėjimu. Ten turėsite pasisaugoti Yvulio, kuris kviečia taip nemėgstamą Giltinę. Sėkmingai praėjus Gyvenimo kelią, Mėnulio takas išves jus prie išėjimo. Bet galite ir atgimti, grįždami į Dangų pro Šventyklą Ramovę.
Baltų mitologinis parkas mums patiko. Įdomu buvo vaikščioti daugybe jo takelių ir ieškoti vis naujų skulptūrų, skaityti jų aprašymus. Sužinojome naujų dalykų apie mūsų tautos senąjį tikėjimą.
