Maršrutai

Tolyn į šiaurę

Astravo dvaras

Vykime tolyn į šiaurę! Tiksliau, į šurmuliuojantį Biržų miestelį, turintį kelias žymias istorines, šimtmečius menančias lankytinas vietas, bei unikalias jo apylinkes, glaudžiančias išskirtinius, valstybės saugomus gamtos objektus. Smagu tai, kad šiame maršrute lankytinos vietos labai netoli viena kitos, tad turėsite daugiau laiko jose pabūti, pasidairyti, pažinti, pasimėgauti.

Maršrutą sudaro 11 lankytinų vietų.

Kilometražas tarp vietų apie 55 km, važiavimo laikas apie 1 val. 10 min.

KARVĖS OLA

Karvės ola

Tai unikalus Biržų apylinkių gamtos objektas, tiksliau, gamtos paminklas. Karvės Ola yra karstinė smegduobė su ola. Spėjama, kad jai yra apie 200 metų. Išoriškai ji atrodo kaip didelė duobė su uolienų fragmentais išmargintais kraštais, o pats įdomumas yra po žeme. Jos dugne, kurio nuo žemės paviršiau, žinoma, nesimato, yra 5 atšakos arba urvai (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola ir Blizganti ola) ir požeminis ežeriukas, kuriame rasta ir šiokių tokių gyvybės formų.

O legenda pasakoja, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada prasmego karvė, o prie uolos liko tik grandinės galas. Po šio įvykio įgriuva ir gavo Karvės olos pavadinimą.

O jei turėsite dar jėgų, šalia Karvės olos rasite ir galite apžiūrėti daugiau kitų gamtos darinių – Velykų duobę (mat įgriuvo per Velykas), Lapės olą, Klevų duobę ir keletą kitų.

Karvės olos vietos koordinatės – 56.206752, 24.69427; Karajimiškis, Biržų r.

BIRŽŲ PILIS

Biržų pilis

Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje stūkso Biržų pilis arba tvirtovė. Dabar ji – istorijos ir architektūros paminklas, nes yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Tuo tarpu 17 a. per Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija ir per Švedų tvaną Biržų pilis buvo svarbi, ne vieną mūšį atlaikiusi Lietuvos tvirtovė.

Pilis pradėta statyti 16 a. antroje pusėje Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. Buvo apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuos jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto tvenkinio (dabar Širvėnos ežeras). Norėdami prieiti prie pilies, turėsite pereiti tiltą. Senais laikais Biržų pilies tiltas buvo svarbus inžinerinis ir gynybinis įrenginys.

Dabar pilies teritorijoje ramu, tvarkinga, takeliais galima pasivaikščioti prie ežero, apeiti aplink pilį.

Pilies vietos koordinatės – 56.204669, 24.753575; Radvilos g. 3, Biržai

ŠIRVĖNOS EŽERO PĖSČIŲJŲ TILTAS

Širvėnos ežero pėsčiųjų tiltas

Būti Biržuose ir nepereiti ilgiausio Lietuvoje medinio pėsčiųjų tilto būtų nedovanotinas dalykas. Tiltas nutiestas per seniausią Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą, kuris susidarė 16 a. antroje pusėjė užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, kai buvo ruošiamasi Biržų tvirtovės statyboms. Tiltas jungia Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru. Juo perėję būsite įveikę net 525 m.

Tilto vietos koordinatės – 56.21389, 24.769461; Jaunimo g., Biržai

ASTRAVO DVARAS

Astravo dvaras

Romantiški, į Italijos vilą panašūs, dviejų liūtų skulptūrų saugomi, prie ežero kranto prisiglaudę Astravo dvaro rūmai iš tolo šviečia savo baltumu. Smagu tai, kad ne tik pats pastatas aptvarkytas, tačiau dabar jau graži ir jo aplinka. Nelabai seniai įrengti nauji dideli gėlynai, takeliai, laipteliai į Širvėnos ežerą. Ant jų prisėdus gera akis paganyti po plačius ežero vandenis.

Astravo dvaras kadaise priklausė kunigaikščiams Radviloms, kurie jį ir žemes aplink pardavė grafui Mykolui Tiškevičiui. Nuo tada dvaras bei apylinkės Tiškevičiams ir priklausė. Gražieji dviaukščiai rūmai čia iškilo 19 a. antroje pusėje. Grafų užsakymu pastatyti namai iki šių dienų laikomi vienais gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų Lietuvoje. Beje, rūmų pagrindinio įėjimo dekoravimui skirtos liūtų skulptūros buvo atgabentos iš Sankt Peterburgo. Dabar vietoj jų pastatytos betoninės kopijos, o originalai jau daugelį dešimtmečių saugomi Kauno karo muziejuje.

Daug visko patyrė šie rūmai bėgant metams, tačiau su istoriniais faktais nesiplėsime. Įdomu būtų paminėti tik keletą jų. 1923–1924 m. Astravo dvare buvo įkurtas vilnų verpimo fabrikas ir viena iš pirmųjų Biržų apskrityje garinė pieninė, kuri vėliau iškelta į Biržus. O 1928 m. buvusiose arklidėse buvo įkutas pirmasis lininės produkcijos fabriką Lietuvoje „Siūlas“.

Dvaro vietos koordinatės – 56.219471, 24.768539; Astravo g. 17, Biržai.

ASTRAVO UŽTVANKA-TILTAS

Astravo užtvankos tiltas

Kelios minutės automobiliu nuo Astravo dvaro rasite 1860 m. pastatytą tiltą – užtvanką, kuri net iki 1986 m. laikė Širvėnos ežero vandenis. Kuomet netoli buvo pastatyta nauja užtvanka, senoji liko kaip prisiminimas, pro ją vis dar lengva srove sruvena vanduo leidžiamas iš Širvėnos ežero.

Raudonų plytų, arkomis banguojantį statinį čia pastatė grafas Jonas Tiškevičius, jis yra Astravo dvaro komplekso dalis. Šio amžiaus pradžioje tiltas buvo restauruotas, tad ir dabar trvarkingas, gražus apžiūrėti. Astravo senoji užtvanka saugoma kaip kultūrinė vertybė.

Tilto vietos koordinatės – 56.221781, 24.76262; Astravo g., Biržai

KIRKILŲ APŽVAGOS BOKŠTAS

Kirkilų apžvalgos bokštas

Vieniems jis panašus į šonu paverstą valtį, kitiems į žemėn nusileidusį mėnulį. Kaip ten bebūtų, Kirkilų apžvalgos bokštas, kiek kartų atsidurtum Biržų apylinkėse, traukia būti aplankomas. Ir ne tik dėl savo išskirtinės išvaizdos, tačiau ir dėl ypatingos vietovės, kurioje jis stūkso. Iš trisdešimties metrų aukštyje esančios bokšto apžvalgos aikštelės matosi Kirkilų karstinių ežerėlių unikalus kraštovaizdis bei kitos apylinkės. Užlipę į bokštą, sočiai pasidairę aplink, neskubėkite išvažiuoti. Būtinai pasivaikščiokite gražiais takais tarp aplinką ryškiai atspindinčių karstinių ežerėlių.

Bokšto vietos koordinatės – 56.248513, 24.690816; Ežerėlių g., Kirkilai, Biržų r.

Apie bokštą daugiau galite paskaityti čia: ANT ŽEMĖS NUSILEIDĘS MĖNULIS

Prie bokšto rasite ir jaukų pėsčiųjų taką: SMEGDUOBIŲ EŽERO PAŽINTINIS TAKAS

SODELIŠKIAI

Sodeliskiu dvaro sodyba

Sodeliškių kaimui pasisekė – darbštūs ir atkaklūs žmonės didžiuliuose tuščiuose kaimo laukuose sukūrė vietą, kurioje pabūti dabar atkeliauja žmonės iš visos Lietuvos.

Vykdami pro Sodeliškius rasite senos technikos pilną Sodeliškių dvaro senovinės technikos muziejų bei Sodeliškių sodybą su jos pažiba – veikiančiu vėjo malūnu. Priešais sodybą plyti didžiulės ganyklos, kur ganosi elniai, danieliai.

Senovinės technikos muziejus pilnas senos ūkio technikos, automobilių, yra autobusų, lėktuvėlių, sunkvežimių. Šeimininkai iki šiol pildo muziejų naujai įsigytais eksponatais.

Sodeliskiu dvaro technikos muziejus

Užsukus į Sodeliškių sodybos teritoriją, akis iš karto patraukia įėjimas į senovinės sodybos kiemą. Čia pamatysite senovinį aukštaičių gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, senos ūkio technikos ir įvairių rakandų. Kalvėje dirba kalvis, o klėtelėje verdamas biržietiškas alus.

Už aukštaitiškos pirkios, sparnus į dangų pakėlęs, stovi vėjo malūnas. Jo istorija įdomi. Malūnas buvo išrinktas netoli Vabalninko ir atvežtas į Sodeliškius. Malūno rekonstrukcijos darbus vykdė trys darbininkai, jie prie malūno dirbo 3,5 metų. Dabar jis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių vėjo malūnų. Į malūną, kaip ir į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, galima užeiti pasižiūrėti.

Sodeliškių dvaro senovinės technikos muziejus – 56.288829, 24.644301; Lauko g. 2, Sodeliškiai, Biržų r.

Sodeliškių (Ančiškių) sodyba su vėjo malūnu – Sodeliškių g. 1A, Sodeliškiai, Biržų r.; 56.290712, 24.640001.

Pastaba. Tiek muziejaus, tiek senovinės sodybos ir malūno lankymas yra mokami.

BUTAUTŲ DVARAS

Butautų dvaras

Stovi jis, rodos, beveik pasaulio pakraštyje, o iš tiesų visai netoli Latvijos sienos. Senais laikais tokia Butautų dvaro lokacija buvo labai paranki. Ir štai kodėl. Žinoma, kad šioje vietoje buvo dvaras dar 17 a. viduryje. Tačiau aukso amžius jį ištiko po dviejų šimtų metų, kai dvaro reikalais pradėjo rūpintis vokiečių kilmės verslininkas Jonas Kraftas, kartu su broliu valdęs didžiulį restoraną Sankt Peterburge. Verslininkas, o vėliau ir jo sūnus Butautų dvarą pavertė gerai žinomu bravoru, kurio produkciją eksportavo ir į šalia esančią Latviją. Keliaudami į Rygą žmonės užsukdavo čia įsigyti vietinio alaus, pats alus buvo vežamas į prabangiausius Vilniaus bei Rygos restoranus. Alus dvare gaminamas ir šiuo metu.

Dvaras yra akiai neįprasto Lietuvai išskirtinio, vadinamojo „plytų“, architektūrinio stiliaus.

Dvaro vietos koordinatės – 56.288773, 24.60473; Butautai, Biržų r.

DOLOMITINĖ ATODANGA “VELNIAPILIO OLA”

Velniapilio ola

Biržų apylinkėmis teka nedidelė upė gražiai Nemunėliu vadinama. Ji patinka baidarių mėgėjams, tačiau turi ką pasiūlyti ir išskirtinių gamtos vietų ieškotojams. Viena tokių vietų – upės kairiajame krante stūksanti dolomitinė atodanga su mažute ola, moksliškai vadinama karstiniu plyšiu. Jei pasiilgote kalnų, ši atodanga bent truputį juos primins. Iš arčiau pažiūrėjus, matosi, kad atodangoje pinasi dolomito, gipso ir kitų geologinių darinių sluoksniai. Atodangos aukštis yra 5 m, ilgis – 8 m. Ji – valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas.

Iki pat atodangos automobiliu neprivažiuosite. Netoli jos rasite automobiliams pastatyti paruoštą aikštelę ir medinę nuorodą, sakančia, jog iki lankytinos vietos – keli šimtai metrų belikę. Teks automobilį statyti ir įrengtu taku bei laiptais nusigauti iki “Velniapilio olos”.

Vietos koordinatės – 56.386155, 24.702876; Leitiškiai, Biržų r.

MUORIŠKIŲ ATODANGA

Mouriskiu atodanga

Kuri iš atodangų,“Velniapilio ola” ar Mouriškių, geologine prasme yra ypatingesnė pasakyti negalime, tačiau paprasto keliautojo akimis žiūrint antroji atrodo įspūdingiau. Tos pačios Nemunėlio upės krante esanti Muoriškių atodanga – stati siena su aštriais kietų uolienų kyšuliais, gausiomis nišomis, giliais plyšiais, per daugelį metų susispaudusių uolienų sluoksniais. Lietuvio akiai neįprastas vaizdas sužavi, ir vėl bent trumpam gali pasijausti lyg būtum uolinguose kalnuose. Ši atodanga taip pat yra valstybės saugoma kaip vertingas geologinis objektas. Įspūdingiausios uolingosios skardžio atkarpos ilgis palei Nemunėlio upę siekia 80 m, atodangos aukštis apie 7,5 m.

Daugiau apie atodangą rašiau čia: MUORIŠKIŲ DOLOMITO ATODANGA.

Vietos koordinatės – 56.411401, 24.803576; Muoriškiai, Biržų r.

__________________________________

DAUGIAU MARŠRUTŲ:

MARŠRUTAS: KAŽKUR TARP AUKŠTAITIJOS IR ŽEMAITIJOS

MARŠRUTAS: VIŠTYČIO LINK

MARŠRUTAS: APLINK KAUNO MARIAS

MARŠRUTAS: (NE)UŽMIRŠTUOLIŲ BEIEŠKANT

MARŠRUTAS: KRETINGA IR APYLINĖS

Diana Gedeikytė-Jakutienė

Esu Diana - kelionių po Lietuvą tinklaraščio www.checkinlithuania.com autorė. Tinklaraštį kuriu jau šešerius metus ir jis pilnas mano rekomendacijų, kur keliauti ir ką įdomaus pamatyti Lietuvoje. Rašau apie tai, ką pati atrandu, savo akimis pamatau ir man patinka. Kurdama tinklaraštį ir dalindamasi jame savo atradimais labai tikiuosi kelionėms po Lietuvą įkvėpti ir kitus, noriu, kad kuo daugiau žmonių gyventų aktyviai ir pažintų savo kraštą, pamatytų, kokia Lietuva yra graži.

www.checkinlithuania.com nugula ir mano sukurti maršrutai, skirti keliavimui po Lietuvą automobiliu.

Po mūsų šalį keliauju ne tik keturiais ratais, ją tyrinėju ir žygiuodama. Tad tinklaraštyje rasite ir mano žygių istorijų.

Prenumeruokite naujienlaiškį

Informacija apie gražiausias Lietuvos vietas - jūsų pašto dėžutėje.

Palikite savo el. pašto adresą ir pirmieji sužinosite, ką naujo ir įdomaus mes atradome ir siūlome aplankyti.

Loading