Respublikinės reikšmės archeologijos paminklas, valstybės saugoma kultūros vertybė bei kultūros paminklas. Štai tiek stipriai tituluotas yra Imbarės piliakalnis, stūksantis Salantų regioniniame parke, netoli Salantų miestelio (vietos koordinatės 56.026774, 21.556195). Su nekantrumu keliavome jo apžiūrėti, nes žinojome, kad tai yra vienas didesnių šalies piliakalnių. Dideli piliakalniai – tokie, į kurių viršų užlipus supranti, kad kažkada čia tikrai galėjo stovėti rimto dydžio pilis – labai patinka.
Atkeliavę prie piliakalnio (iš karto įspėju, paskutiniai kilometrai iki jo driekiasi žvyrkeliu), automobilį palikome nedidukėje stovėjimo aikštelėje. Prieš kopdami į piliakalnį būtinai perskaitykite, kas parašyta informaciniame stende. Jame rasite ir paveiksliuką, kokia maždaug pilis ant jo galėjo stovėti. Daug įdomiau apžiūrėti vietą, kai apie ją žinai daugiau nei vien pavadinimą.
Kalbant moksliškai, Imbarės archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis su priešpiliu ir juos juosianti papėdės gyvenvietė su 2 alkvietėmis. Šios vietos istorija labai sena. Archeologiniai tyrimai liudija, kad piliakalnio papėdėje prie Salanto žmonės gyveno jau vėlyvajame neolite, o pirmame tūkstantmetyje pr. m. e. persikėlė ant piliakalnio, kur įkūrė įtvirtintą gyvenvietę. Šalia jos I tūkstantmečio II pusėje išaugo įtvirtintas priešpilis, o aplinkui piliakalnį – papėdės gyvenvietė, šventyklos ir kapinynas.
10-13 a. Imbarė buvo stambi kuršių pilis, svarbus Ceklio (kuršių žemė dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose tarp Ventos upės ir Baltijos jūros) apygardos centras, kuriame gyveno šios apygardos kunigaikštis. Papėdės gyvenvietėje aptikta gatvių sistema. Rašytiniuose šaltiniuose Imbarė pirmąkart paminėta 1253 m. Spėjama, kad pilis apleista po 1260-1263 m. kuršių sukilimo. 16–17 a. ant piliakalnio stovėjo dvaras, kuris vėliau persikėlė ant netoliese stūksančios Dvarlaukio kalvos.
Buvusių pastatų ir gyvenimo ženklų ant piliakalnio jau seniai nebelikę. Užlipus aukštais stačiais laiptai į viršų, visą piliakalnio aikštelę galima apeiti supiltais takeliais. Būdami ten bandėme įsivaizduoti, kaip ant šio kalno gyveno žmonės. Dėl ko vieningai sutarėme – pro pilies langus ir šaudymo angas turėjo matytis gražūs vaizdai į pievas, miškus ir aukštą dangų. Nors teritorija neblogai prižiūrima, iš takelius bandančių užgrobti žolių supratome, kad šis puikus ir dėmesio vertas piliakalnis nėra labai dažnai ir gausiai lankomas. Tad jeigu tik būsite kažkur apylinkėse, būtinai čia „užšokite“, piliakalnis jūsų tikrai laukia. 🙂
O apžiūrėję piliakalnį dar galite pasivakščioti ir netoli esančiame, unikaliame gamtos kampelyje įkurtame Šauklių riedulyno pažintinime take.
