24,4 m aukščio, pušimis apaugęs, nuolat jūros bangų skalaujamas ir ardomas smėlio skardis, nuo kurio viršaus atsiveria begaliniai Baltijos toliai. Tai Klaipėdos pašonėje (vietos koordinatės 55.798070, 21.067133) esantis unikalus gamtos darinys, vadinamas Olando kepure, kurį suformavo Baltijos ledynas prieš gerus 12–15 tūkst. metų.
Olando kepurės papėdėje esanti Baltijos jūros pakrantė skiriasi nuo tos, kurią matome Smiltynėje, Palangoje ar Šventojoje. Gan siaurias smėlio ruožas pilnas didesnių ir mažesnių akmenukų, saulėje bąla į krantą išmesti kelmai ir medžių kamienai. Pavargusias nuo vaikščiojimo kojas galima pailsinti prisėdus ant didelių riedulių. Iš kur tie dideli akmenys, galvojom mes, stebėdami, kaip per vieną jų purslus taškydamos ritosi bangos. Pasirodo, šie rieduliai yra vandens išplaunami iš paties skardžio. O dėl nuolat įrančio skardžio pagrindo, Olando kepurės viršuje formuojasi smėlio nuošliaužos. Stovėdami skardžio apačioje, matėme viršuje pakibusius medžius, kurių dalis šaknų, netekę smėlio pagrindo, styrojo tiesiog ore. Ateis laikas, kai šie medžiai, iki tol ilgus dešimtmečius iš aukštai stebėję jūros horizontą, su trenksmu rėšis į jos pakrantės smėlį.
Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl 19 amžiaus pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada ji žymima žemėlapiuose.
Visas Olando kepurės grožis – šiame mano video: