Kviečiu jungtis prie iššūkio ir rudenį įveikti dešimt ilgųjų Lietuvos pažintinių takų. Ruduo yra puikus metas keliauti po Lietuvą, o vaikščioti pėsčiomis verta (ir naudinga) visais metų laikais.
Mano rekomenduojami ilgieji takai yra įkurti skirtinguose regionuose išskirtinėse ir labai gražiose Lietuvos vietose – pelkėse, pajūryje, marių pakrantėse, veda per pusiasalį, žalio vandens ežero pakraščiu ir gražiausiomis šalies giriomis. Tad ėjimas šiais takais nėra tiesiog pasivaikščiojimas po mišką – tai lėtas gražiausių Lietuvos gamtos kampelių pažinimas. Visus takus esu pati įveikusi, tad neabejoju, kad jie jums patiks.
Radai naudingos informacijos, patinka mano kuriamas turinys ir nori atsidėkoti? Tai padaryti galima paspaudus šią nuorodą coff.ee/checkinlithuania
Šventosios aukštupio pažintinė trasa
Paslaptingas pušynas su mėlynių krūmais nubertu piliakalniu ir senaisiais pilkapiais, Antalieptės marių platybės, kažkada prarijusios net 26 ežerus ir geri dešimt su uodegėle kilometrų pėsčiomis. Antalieptės marios yra šešiolika kilometrų besitęsiantis sudėtingiausios konfigūracijos Lietuvos vandens telkinys pilnas pusiasalių, daubų ir salų. Didžiausia atrakcija visai šeimai pakeliui – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą. Perkėlimo sistema paprasta – platforma iš vieno kranto į kitą juda specialiais lynais – suki rankeną, vynioji lyną ir platforma keliauja per vandenį. Tokia tad yra Gražutės regioniniame parke įrengta Šventosios aukštupio pažintinė trasa.
10 km, žiedinis. Daneikiai, Zarasų raj.
Daugiau apie taką skaitykite čia:
Zackagirio pažintinis takas
Gražiuose šviesiuose Dzūkijos pušynuose driekiasi rimtesnius pasivaikščiojimus mėgstantiems labai tinkanti turininga pėsčiųjų trasa – Zackagirio pažintinis takas. Jei norite pamatyti „Meškos šikną“ ir „Gaidžio kopą“, pajausti senovinio Dzūkijos kaimo dvelksmą, pasimėgauti išlakiais pušynais, nedvejodami keliaukite į Marcinkonis, kur prasideda ir baigiasi šis takas.
12 km, žiedinis. Marcinkonys, Varėnos raj.
Daugiau apie taką skaitykite čia:
Maironio kelias padubysiu
Dubysos regioninio parkas yra sukūręs tikriausiai ilgiausią Lietuvoje pažintinį taką „Maironio kelias padubysiu“. Juo keliaudami pažinsite vertingą šio regioninio parko gamtą, nuo apžvalgos bokštelio galėsite pasigrožėti Luknės slėniu, o naudinga informacija info stenduose čia praturtinta Maironio kūryba.
Viso tako ilgis yra apie trylika kilometrų. Svarbu žinoti, jog jis yra linijinis, o ta reiškia, jog visą jį įveikus, teks arba grįžti tuo pačiu keliu atgal (o tai reiškia dar papildomus trylika kilometrų) arba pasirūpinti pavėžėjimu atgal į starto vietą (ypač jei tako pradžioje palikote automobilį).
13 km, linijinis. Kaulakių k., Raseinių raj.
Ščiūrio rago pažintinis takas
Takas veda per unikalią gamtos vietovę – Ščiūrio ragą – ir kviečia ten ieškoti dvasios Lakajos. Ščiūrio ragu yra vadinama unikali vieta – beveik 3 kilometrų ilgio pusiasalis, iš šiaurinės pusės skalaujamas Baltųjų Lakajų ežero, iš pietinės – Juodųjų Lakajų ežero. Šis pusiasalis net vadinamas mažąja Aukštaitijos Kuršių nerija. 8 tako kilometrai veda pro gražius Labanoro miškus, o kylantys ir besileidžiantys Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerų krantai prieš akis atveria kerinčius vaizdus. Pakeliui gausu poilsio stotelių, suoliukų, informacinių ir interaktyvių pažintinių stendų. Viename didžiausių Lietuvos miškų masyvų esanti vieta jus tikrai sužavės.
8 km, žiedinis. Palakajys, Molėtų raj.
Daugiau apie taką skaitykite čia:
Punios šilo pažintinis takas
Punios šilo didžiąją dalį sudaro rezervatas, kur lankytis draudžiama, tačiau pietinėje dalyje yra siauras Punios šilo kraštovaizdžio draustinio ruožas. Būtent juo vingiuoja takas. Čia jūsų laukia maždaug 9 km ilgio ypatingas pasivaikščiojimas po mišką, buvusį didelės sengirės dalimi.
Tako įkūrėjai leidžia keliautojams pajusti gryną mišką – jokių specialių dangų jame nerasite, tik kur ne kur įrengti laiptai ir palengvintas upelių šaltinėlių perėjimas. Keliaudami taku galėsite grožėtis rėvomis, laukine, neliečiama gamta, Nemunas kvies žvalgytis į savo sraunius vandenis, pakeliui rasite ne vieną lankytiną objektą.
8 km, žiedinis. Panemuninkai, Alytaus raj.
Apie taką daugiau skaitykite čia:
Žaliasis takas
Žaliasis pažintinis takas keliautojams siūlo daug grožiu turtingos gamtos, Strėvos upės vagą, Spindžiaus ežero ištakas, Spindžiaus ir Spindžiuko ežerų bei Strėvos protaką, Drabužininkų pilkapius, Strėvos įgriuvą. Šio tako „žvaigždė“ ir o pavadinimo „kaltininkas“ – Spindžiaus ežeras. Jis yra vienas iš žaliųjų Lietuvos ežerų, dėl jame gyvenančių dumblių saulės šviesoje vanduo įgauna ryškiai žalią atspalvį. Einant Žaliuoju taku ilgiausiai norisi likti prie ežero ir be galo grožėtis smaragdiniais jo vandenimis.
7,5 km, žiedinis. Strėva, Trakų raj.
Apie taką daugiau skaitykite čia:
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Bent kartą gyvenime būtina pabūti pelkėje ir patirti unikalų jos gamtovaizdį, užuosti specifinį gailių kvapą ir aptikti vieną unikaliausių gėlių – saulašarę. Dėl to kviečiu į Mūšos tyrelio pažintinį taką, kuris yra ilgiausias lentų takas pėstiesiems per pelkę Lietuvoje. Ir vienas gražiausių. 7 km taku neprailgs – sočiai pasigėrėsite pelkės vaizdais, pakvėpuosite grynu, gailių aromatu dvelkiančiu oru, ir, jei pavyks taką aplankyti tuo metu, kai nėra daug žmonių, pasimėgausite aplink tvyrančia tyla ir ramybe.
7 km, žiedinis. Juodeikiai, Joniškio raj.
Apie taką daugiau skaitykite čia:
Karmazinų pažintinis takas
Šis takas atves jus ten, kur Neris išsilieja į plačiausią savo vagą Neries regioninio parko teritorijoje bei stūkso aukščiausias skardis su daugiausia laiptelių į jo viršūnę. Keliaudami juo galėsite apsidairyti po didžiausią Vilniaus apylinkėse pilkapyną ir ilgai mėgautis ėjimu gražiomis Neries pakrantėmis. Labiausiai šį taką mėgstu ankstyvą pavasarį, kai neseniai prasikalusi žolė netrukdo laisvai prieiti prie upės krantų, o medžių lapija ant skardžio neužgožia puikaus vaizdo į Neries vingį.
7 km, žiedinis. Dūkštos, Vilniaus raj.
Sveikatos takai
Visada geras planas yra pasivaikščiojimas prie jūros, o tą padaryti ištisus metus kviečia Karklėje esantys Sveikatos takai. Viso jų yra trys „Karklė“, „Olando Kepurė“, „Kalotė“ ir “Didžiosios Svajonės” ir jei vienu metu įveiksi juos visus surinksi visus penkiolika kilometrų žingsnių. Jei priismi iššūkį visam dideliam ratui, ne tik pasimėgausi jūros vaizdais ir kvėpuosi gaiviu pušynų oru, pakeliui rasi Kalotės ežerą, pakrantės artilerijos bateriją „Memel-Nord“, Kukuliškių piliakalnį, unikalųjį Olando kepurės skardį. Takuose esančios rodyklės neleidžia nukrypti nuo kelio, o specialios lentelės informuoja, kiek kilometrų jau įveikta ir kokio nesveiko maisto kalorijas sudeginai tiek pasivaikščiojęs.
15 km, žiedinis Karklė, Klaipėdos raj.
Takai Kauno marių pakrantėje
Neįmanoma nepamilti Kauno marių pakrančių grožio. Iš tiesų, nesvarbu, kuriuo metų laiku keliauji, Kauno marių pakrantės visada išlieka prikaustančio grožio. O jį stipriai patirti galima vienu metu įveikus du linijinius, vienas po kito einančius Laumėnų pažintinį ir Žiegždrių geologinį takus.
Laumėnų pažintinis takas apie šešis kilometrus driekiasi laukine Kauno marių pakrante, vingiuoja jaukiais takeliais, kyla ir leidžiasi skardžiais, atveria pasakiškus vaizdus į plačius mėlynus vandenis, atveda prie mažutėmis kriauklelėmis nusėtų krantų. Tai yra takas, kuriuo reikia eiti neskubant, grožintis, įsijaučiant ir išjaučiant, gėrintis ir mėgaujantis gamta bei jos ramybe. Laumėnų pažintinis takas labiausiai patiks norintiems pabūti gamtoje ir pasivaikščioti natūraliomis gražiomis vietomis.
Labai ypatingoje Kauno marių pakrantės atkarpoje aukštyn žemyn skardingais šlaitais vingiuoja Žiegždrių geologinis takas. Konglomeratų atodanga yra Žiegždrių geologinio tako didžiausia vertybė ir įdomybė, kuri žavi meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis-konglomratų dariniais ir žiojėjančiomis olomis.
Apie 8 km (per du linijinius takus). Girionys, Kauno raj.
Apie takus daugiau skaitykite čia:
