Vienas mistiškiausių Žemaitijos, ir drįsčiau sakyti, visos Lietuvos takų patyrė transformaciją ir dabar lankytojų laukia pasipuošęs nauju rūbu. Take liko visos pagrindinės jo įžymybės – Lopaičių piliakalnis, stebuklingu laikomas šaltinis ir akmenys, menama žynio kapo vieta. Visa kita – takų danga, informaciniai stendai, takas ant polių buvo pakeisti ir, panašu, gražia išvaizda džiugins ilgai.
Kai prieš daugybę metų Lopaičių take lankiausi pirmą kartą, praminiau jį lietuviškuoju Stounhendžu dėl didelio kiekio jame esančių akmenų. Beje, senąjį įrašą apie taką galite paskaityti čia “Lopaičių pažintinis takas – lietuviškasis Stounhendžas”, palyginę nuotraukas pamatysite, kaip remontas taką pakeitė.
Manoma, kad gilioje senovėje Lopaičių miške būta šventvietės, štai kodėl per šį mišką vingiuojančiame pažintiniame take yra žynio kapo ir menama šventvietės vieta, stebuklingas šaltinis, “Aukuro”, “Vaisingumo” ir “Gydantis” akmuo.
Man asmeniškai Lopaičių pažintiniame take labiausiai patinka trijų šimtų šešiasdešimties metrų ilgio takas ant polių, kuris pėsčiuosius pakelia virš čiurlenančio mažo upeliuko bei panardina tiesiai į miško medžių lapiją. Tai tarsi mini medžių lajų takas, kuriuo norisi pereiti kelis kartus iš eilės.
Keliausite po Žemaitiją, užsukite į Tverų girininkijoje esantį po Lopaičių mišką vingiuojantį to paties pavadinimo taką. Pasimėgausite ramybe, pajausite ten tvyrantį lengvą mistiškumą ir nevarginančiai pasivaikščiosite, nes takas neilgas, vos dviejų kilometrų su nedidele uodegėle. Tako pradžioje yra patogi automobilių aikštelė.
Radai naudingos informacijos, patinka mano kuriamas turinys ir nori atsidėkoti? Pavaišink mane kava čia coff.ee/checkinlithuania
