Maršrutas šis, prasidedantis Aukštaitijos lygumose, baigiasi Žemaitijos kalvose. Visos lankytinos vietos tokios įvairios, kad sunku jas kažkaip sugrupuoti. Kelionės metu gausite šiek tiek sakralumo, šiek tiek Italijos dvelksmo, pakilsite į akštumas, pamatysite inžinerinę įdomybę, ir, žinoma, kaip gi be dvarų. Lietuvoje jų turime daug ir jie yra mažos mūsų šalies puošmenos.
Maršrutą sudaro 7 lankytinos vietos.
Atstumas nuo pirmo iki paskutinio objekto apie 95 km, gryno važiavimo laikas – apie 1 val. 40 min.
BAISIOGALOS DVARAS
Nedidukas, niekuo neišsiskiriantis Baisogalos miestelis turi gražią lankytiną vietą – to paties pavadinimo dvarą. Didingi centriniai rūmai, priekiniu fasadu žiūrintys į miestelį, kaštonų alėja pasitinka lankytojus. Praėjus pro pagrindinius vartus ir perėjusius nedidelių liūtų skulptūrų saugomą tiltelį prieš akis pradeda vertis visas dvaro rūmų grožis. Pažvelgę į juos iš karto pastebėsite pastato centrą puošiančią ir kupolu užsibaigiančią rotondą, kuri suteikia pastatui elegantiško kitoniškumo.
Iki šių dienų yra išlikę 19 dvaro sodybos elementų, be dvaro rūmų dar yra arklidės, ratinė, virtuvė ir sandėlis, pastatus iki šiol gaubia didelis parkas. Dvaras buvo statomas trimis etapais, pradėtas dar 18 a., o baigtas plėsti ir galutinai suformuotas – jau 20 a. pradžioje. Dvarui priklausė ir malūnas, ir net spirito gamykla čia veikė. Turtingoji Komarų giminė buvo šio dvaro paskutiniai valdytojai, jį savo rankose turėję nuo 1830 metų. Paskutinysis savininkas Vladislovas Komaras, sakoma, buvo vienas pažangiausių ūkininkų Lietuvoje. Beje, 1952 m. dvare įkurtas ir iki šiol veikia Lietuvos gyvulininkystės institutas.
Dvaro vietos koordinatės – 55.636696, 23.716842; R. Žebenkos g. 12, Baisogala, Radviliškio r.
ŠIAULĖS KALNO APŽVALGOS BOKŠTAS
Bokštas šis stovi vietoje su ypatingu – banguotu reljefu, mat nuo Radviliškio besitęsiančios vidurio Lietuvos lygumos čia virsta kalvomis. Nuo automobilių aikštelės link bokšto bėgantis takelis kyla į kalną, kuris 21 metro aukščio apžvalgos bokštui prideda dar devynis metrus. Tad kai suktais laiptais pakilsite į viršų, atsivers jums labai tolimas horizontas į apylinkes, netoliese esančius ežerus. Sakoma, kad net Radviliškis nuo bokšto matosi. Būsite vietoje, būtinai atidžiau horizontą patyrinėkite. Be to, kažkur tose vietose baigiasi Aukštaitija ir prasideda Žemaitija.
Bokšto vietos koordinatės – 55.645481, 23.419167; Kalnai, Radviliškio r.
TYTUVĖNŲ BAŽNYČIOS IR VIENUOLYNO ANSAMBLIS
Buvusio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ansamblis yra vienas vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje.
Be bažnyčios ir dviaukščio vienuolyno pastato ansambliui dar priklauso šventorius su Kristaus laiptų koplyčia ir keletas ūkinės paskirties pastatų, kuriuos užmatysite vaikštinėdami aplink. Tytuvėnų bernardinų vienuolynas įkurtas 16 a. pradžioje ir yra vienas žymiausių baroko paminklų Lietuvoje. Manoma, kad jis buvo pastatytas anksčiau nei bažnyčia. Pirmajame vienuolyno aukšte gyveno vyriausiasis vienuolis, buvo valgomasis, didelė virtuvė. Antrajame aukšte buvo vienuolių celės, biblioteka, 2 svetainės. Prie pastato buvo dviaukštis svirnas ir vienaukštis namas samdiniams. Už svirno, link tvenkinio buvo vienuolių daržai, didelis sodas, daug įvairių ūkinių pastatų ir net malūnas. Dabar ne daug kas likę iš viso šio ūkinio turto, tad būnant vietoje galima tik bandyti įsivaizduoti, kaip vienuoliai gyveno.
Pietine siena vienuolynas jungiasi su bažnyčia. Tarp pastatų yra gražus, jaukus ir labai fotogeniškas vidinis kiemelis (kluatras). Garantuojame, kad užėję į jį trumpam pasijusite lyg Italijoje.
Vienuolyno vietos koordinatės – 55.597161, 23.199711; Maironio g. 2A, Tytuvėnai
ŠILUVA
Šiluva yra mažas miestelis Raseinių rajone. Dideliu užaugti jam nebuvo lemta, tačiau vienu žinomiausių šalyje jis tapo. Ir garsina jį du ypatingi sakralinės architektūros paminklai – Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. Stovi jos vos kelis šimtus metrų viena nuo kitos nutolusios, tarp jų suformuota didelė graži aikštė.
Barokinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, pastatyta 18 am. antroje pusėje. Manoma, kad ji tikriausiai yra paskutinis Lietuvoje toks vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, kuriame išliko daugiau nei per du šimtmečius beveik nepakeista vidaus apdaila. Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, kuris, sakoma, yra stebuklingas.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia – ryškiai baltas didingas statinys, atvykstantiems pasirodantis dar net neįvažiavus į miestelį. Nenuostabu – koplyčios bokšto aukštis siekia 44 m. Modernios architetūros, pastatyta ji sąlyginai neseniai – 20 a. pradžioje. Tačiau ypatinga ši koplyčia ne dėl savo architektūros, o dėl to, kad yra pastatyta Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje. Skirtingų šaltinių duomenimis, Marija šioje vietoje apsireiškė 1608 ar 1612 m. Legendinis akmuo, ant kurio apsireiškimas įvyko, yra koplyčios viduje, ant jo pastatytas altorius.
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika – 55.530238, 23.224462; M. Jurgaičio g. 2, Šiluva (šalia jos yra aikštelė automobiliui palikti)
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia – 55.530631, 23.219891; Jono Pauliaus II g., Šiluva
LYDUVĖNŲ TILTAS
Tai ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) geležinkelio tiltas Lietuvoje, nutiestas per Dubysą ir jungiantis aukštus jos slėnio kraštus. Šiuo metu tiltas remontuojamas, tačiau tai netrukdo jį apžiūrėti, pamatyti, koks jis iš tiesų ilgas ir aukštas. Remonto darbams pasibaigus, sakoma, bus galima iš arčiau apžiūrėti šio galingojo tilto prieigas. Tą dieną, kai lankėme tiltą, mums pasisekė – per jį pradundėjo traukinys. Užtruko šiek tiek laiko, kol visu ilgiu pralėkė.
Pirmasis medinis 42 metrų aukščio (tai prilygsta 6 aukštų namui) tiltas šioje vietoje atsirado 1916 m. Jį pastatė vokiečių kariuomenė. Tačiau praėjus vos keletui mėnesių po pirmojo tilto atidarymo, dvidešimt metrų nuo jo buvo supilti aukšti pylimai ir pradėtas statyti naujas, saugesnis (ugniai daug atsparesnis) ir patvaresnis tiltas su plieno konstrukcijomis ant gelžbetoninių atramų. 1944 m. šis tiltas buvo susprogdintas, o po maždaug aštuonerių metų pasaulį išvydo dabartinė tilto versija.
Tilto vietos koordinatės – 55.50604, 23.086931; Tilto g., Lyduvėnai, Raseinių r.
KELMĖS DVARAS
Mažutis, kompaktiškas, jaukus Kelmės dvaras lankytojus pasitinka atviromis ir pasivaikščioti aplink kviečiančiomis erdvėmis. Kitaip sakant, atkeliavus prie dvaro neteks dairytis didelių pagrindinių vartų, mesti akį tikrinant, ar yra varteliai ir mintyse svarstant, užrakinti jie ar ne. Teritorijos nejuosia jokios tvoros ir apsidairius aplink lengva akimis sužiūrėti, kiek kokių dvaro sodybos pastatų yra išlikusių.
Kelmės dvaro ansamblio mūriniai rūmai statyti 1780 m. Jie yra baroko stiliaus ir vieni iš nedaugelio tokių išlikusių Lietuvos provincijoje. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos dvaro laikotarpio pastatai. Viskas šioje teritorijoje daugiau kaip tris šimtus metų priklausė lenkų kilmės bajorams Gruževskiams.
Priėję arčiau dvaro pagrindinių rūmų pastebėsite, kad už jo yra ežeras, o kelią link ežero užstoja lyg vartai, lyg bokštas. Iš tiesų tai išlikę dar 1668 m. statyti ir 18 a. rekonstruoti vartai. Įdomu tai, kad pirmojo aukšto patalpose buvo baudžiauninkų kalėjimas, o antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Bibliotekoje buvo apie 5 tūkst. tomų knygų.
Beje, būtent Kelmės dvare prasidėjo 1831 metų lietuvių sukilimas prieš carinę Rusiją.
Dvaro vietos koordinatės – 55.638219, 22.938416; Dvaro g. 15, Kelmė