Dvaras, kuriame grafas gamino saldainius, seniausia Žemaitijos bažnyčia, penktas pagal dydį Lietuvos riedulys, senieji, dar Kuršių laikus pamenantys piliakalniai. Kur visa tai yra? Kviečiu jus į kelionę po Šiaurės Vakarų Lietuvą ir Žemaitijos pakraštį – nuo Kretingos ir beveik iki Skuodo. Padavimų, mitologijos, išskirtinės gamtos pilnas kraštas. Ir pakeliui daugybė nedidukų Žemaitijos miestelių, džiuginančių akį tvarkingomis gatvėmis ir sodybomis bei netikėtai prieš akis iškylančiomis gražiomis bažnyčiomis.
Maršrutą sudaro 5 lankytinos vietos + 2 papildomos patiems smalsiausiems.
Atstumas tarp visų lankytinų vietų apie 95 km, važiavimo laikas apie 1 val. 40 min.
1. KRETINGA
Kretinga yra šeštas pagal dydį miestas Žemaitijoje, vos 11 kilometrų nutolęs nuo Palangos bei jūros ir turtingas lankytinomis vietomis. Pažintį su Kretinga rekomenduojame pradėti nuo centrinės Rotušės aikštės. Būdami joje lengvai pasieksite dvi vertas apžiūrėjimo Kretingos bažnyčias:
Kretingos liuteronų evangelikų bažnyčia. Ji yra valstybės saugomas architektūros paminklas. Pradėta statyti 1897 m. Rašoma, kad statyboms vietos ūkininkai suvežė 850 kub. metrų akmenų ir 60 000 plytų, o kiti gyventojai rinko aukas, nemokamai dirbo pagalbiniais darbininkais. Pinigų statyboms skyrė net Prūsijos karalius Vilhelmas II, grafas Aleksandras Tiškevičius dovanojo beveik visą statybai reikalingą medieną, o žydų pirkliai nupirko spalvotus vitražus. Taip, daugeliui padedant, Kretingoje iškilo neogotikinė, netinkuotų akmenų mūro bažnyčia.
Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia su vienuolynu. Nors bažnyčia stovi ne pačioje Rotušės aikštėje, aukštas jos bokštas iš ten lengvai pastebimas, o ir pėstute iki bažnyčios vos kelios minutės. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, pastatyta 1617 m. Dabartinis pastatas turi gotikos ir renesanso bruožų. Būsite bažnyčioje, atkreipkite dėmesį į centrines įspūdingai drožinėtas medines bažnyčios duris. Bažnyčios altorius – irgi ypatingas, nes yra didžiausias medinis altorius Lietuvoje. Joje stovi ir seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai. Beje jei tik bus noro ir galimybė, pakilkite į bažnyčios bokštą, viršuje atsiveria tolimi apylinkių vaizdai.
Palikę centinę Kretingos aikštę važiuokite apžiūrėti Kretingos dvaro. Miesto šiaurinėje dalyje esantis dvaras įkurtas 16 a, o 1875 m. jį nusipirko Juozapas Tiškevičius ir į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Tiškevičiai dvarą valdė iki pat jo nacionalizacijos. Dvaro pastatas nukentėjo ir nuo Pirmojo, ir nuo Antrojo pasaulinių karų. Įdomu, kad norėdami išlaikyti dvarą po Pirmojo pasaulinio karo grafai ėmėsi verslo, čia atidarė saldainių, medaus ir sirupo dirbtuvę „Šatrija“, kurios gaminiais prekiavo miesto centre to paties pavadinimo parduotuvėje. Dalį dvaro pastatų išnuomojo kitiems verslininkams.
Dabar dvare yra Kretingos muziejus, Žiemos sodas, didelis parkas, kuriame karštą dieną rasite ne tik malonų medžių pavėsį,čia yra ir Meilės akmuo, Astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Išlikusi ir dvaro alaus darykla.
Kretingos liuteronų evangelikų bažnyčia – 55.888443, 21.243126; (Rotušės a. 8, Kretinga).
Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia 55.891986, 21.242666; (Vilniaus g. 2, Kretinga).
Kretingos dvaro sodyba – 55.899488, 21.248648; (Vilniaus g. 20, Kretinga).
2. IMBARĖS PILIAKALNIS
Gausiai legendomis apipintas piliakalnis stūkso Salanto ir Pilsupio upių santakoje. Sakoma, kad jo viršuje stovėjo 11 – 13 amžiuje buvusi strategiškai labai svarbi Kuršių krašto pilis. Dabar, būdami šio didelio piliakalnio viršuje, pamatysite tik aplink plytinčius laukus ir pievas, o gaubs jus tik gamtos ramybė. Dairydamiesi bandykite įsivaizduoti, kaip prieš daugybę šimtmečių, piliakalnio papėdėje, dešimties hektarų plote, plytėjo žmonių pilna papilio gyvenvietė, veikė šventyklos. Tais laikais čia virė aktyvus gyvenimas, nes Imbarės pilis buvo Ceklio žemės apygardos centras. Išlikusi gatvių sistema rodo, kad tuomet gyvenvietė jau turėjo protomiesto bruožų.
Piliakalnio vietos koordinatės – 56.026774, 21.556195 (Imbarė, Kretingos r.).
Pastebėjimas. Apie penkis kilometrus iki piliakalnio veda neasfaltuotas kelias.
3. ŠAUKLIŲ RIEDULYNO PAŽINTINIS TAKAS
Jei niekada nesate buvę tundroje, Salantų regioniniame parke, Šauklių riedulyne esančiame apie 2 kilometrų ilgio pėsčiųjų take galėsite suprasti, kokia ji yra. Šauklių riedulynas – vieta su ypatinga ir išskirtine, tundrą primenančia ir gausiai rieduliais nubarstyta gamta. Žingsniuojant taku riedulių ilgai ir sunkiai ieškoti neteks – rasite ne vieną ir mažesnių, ir rimtesnių išmatavimų akmenį. Visus juos mums atvilko paskutinis, prieš 26 tūkst. metų Lietuvą lankęs ledynas. Taip pat nustebsite pastebėję, kiek daug aplink auga kadagių, šioje teritorijoje jie sudaro ištisus sąžalynus.
Šauklių riedulyno take įrengtas ir apžvalgos bokštas, nuo kurio viršaus atsiveria puikus vaizdas į tikrą tundrą primenančius miško plotus.
Tako pradžios koordinatės – 56.12609, 21.590039 (Šaukliai, Skuodo r.)
4. ŠILALĖS KŪLIS
Ar žinote, kad kūlis žemaitiškai reiškia akmuo? O Šilalės kūlis yra penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Nedidelio miškelio pakraštyje pūpso jis iš žemės atkastas ir stebina savo apimtimis, jo aukštis – 3,66 m, ilgis – 7,48 m, plotis – 5,48 m, o didžiausia horizontali apimtis siekia 18,33 m.
Aplink Šilalės kūlį augo senas ąžuolynas, iki 17 amžiaus čia veikė pagonių šventykla, o vos keletas žingsnių į šoną guli apeiginis akmuo su plokščiadugniu dubeniu. Dėl to Šilalės kūlis dabar yra paskelbtas saugoma kultūros vertybe ir mitologine vieta. Beje, nuo seno dar sklando legenda, kad po akmeniu vėjo sūnus miega.
Akmens vietos koordinatės – 56.154073, 21.56239 (Šilalė, Skuodo r.)
5. MOSĖDIS
Nedidukas miestelis Skuodo rajone, kuris atvykstančius pasitinka pakelėje išdėliotais didžiuliais rieduliais, tarsi iš karto duodamas užuominą, kad akmenys šiam miesteliui reiškia daugiau nei bet kuriam kitam. Taip, į Mosėdį užsukti verta dėl čia įsikūrusio Respublikinio Vaclovo Into Akmenų muziejaus. Muziejus renka, kaupia, tiria, eksponuoja, restauruoja ir saugo įdomiausius, vertingiausius Lietuvos riedulius. Šiuo metu muziejuje yra daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija, didžiausias jų sveria 50 tonų. Muziejus įsikūręs ir rekonstruotame daugiau nei 200 metų senumo malūne, viduje irgi laikoma ekspozicija. Aštuonių hektarų ploto muziejaus lauko teritorijoje pamatysite pačius didžiausius čia turimus riedulius. Apsilankymas muziejuje yra mokamas.
Beje, būdami Mosėdyje tikrai pastebėsite ir jaukiai ant kalniuko įkurdintą, iš toli savo baltumu švytinčią Mosėdžio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Tai seniausia Skuodo rajono savivaldybėje esanti bažnyčia. Paėjėkite iki jos, stovėdami šalia šio vėlyvojo baroko stiliaus pastato kelias akimirkas galite pasijusti lyg būtumėte Italijoje.
Respublikinis Vaclovo Into Akmenų muziejus – 56.165302, 21.57414; Salantų g. 2, Mosėdis, Skuodo r.
Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią – 56.165673, 21.572742; Muziejaus g. 2, Mosėdis, Skuodo r.
Papildomai (1). SENOSIOS ĮPILTIES PILIAKALNIS
Tai piliakalnis, kuris yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros ir archeologijos paminklu, tačiau bent kol kas dar nesulaukęs išskirtinio dėmesio ir ypatingos priežiūros, lankytojus pasitinka natūraliu savo pavidalu, neįrėmintu laiptais, takeliais ar kruopščiai nupjauta žole aplinkui. Visgi užsukite jį apžiūrėti iš smalsumo, žinodami, jog prieš daug šimtmečių ši vieta buvo pilna gyvybės ir judesio. Čia stovėjo viena iš pietinio Kuršo pilių – Įpiltis, kuri 13 amžiuje priklausė Duvzarės žemei ir buvo svarbus politinis ir ekonominis centras, gynybos taškas. Pilis buvo sunaikinta 1263 metais per kuršių sukilimą, mat ji buvo sukilimo dalyvių vienas iš pagrindinių centrų. Įpilties piliakalnio teritorijoje vyko kasinėjimai, kurie padidino jo žinomumą ir vertę.
Piliakalnis šis rymo Senosios Įpilties kaime, Šventosios intako Įpilties upelio krante.
Piliakalnio vietos koordinatės – 56.123151, 21.246544; Kretingos raj.
Patarimas. Keli kilomerai iki piliakalnio driekiasi neasfaltuotu keliu. Prie piliakalnio lengva prieiti nuo Senosios Įpilties archeologijos paminklų komplekso-stovyklavietės, kur patogu ir automobilį palikti. Beje, piliakalnis yra labai netoli sienos su Latvija, tad gali būti mobiliojo ryšio trikdžių.
Papildomai (2). LAZDININKŲ VĖJO MALŪNAS
Šį malūną galima pavadinti keliauninku, nes, pasirodo, jis buvo pastatytas prie Vilniaus, vėliau perkeltas į Padvarius šalia Kretingos, o 1907 metais atsidūrė Lazdininkų kaime, t.y. vietoje, kurioje dabar ir tebestovi. Sunku įsivaizduoti, kaip tais laikais iš vienos vietos į kitą buvo gabenamas toks didelis statinys – jis yra 11,5 m pločio, 14,5 m aukščio, su žaibolaidžiu siekia 21 m aukštį, o sparnų ilgis nuo vieno krašto iki kito sudaro beveik 12 metrų.
Lazdininkų malūnas yra kepurinis, jo viršutinę dalį galima sukioti pakreipiant sparnus į tą pusę, kur pučia vėjas. Malūnas šis turėjo ne vieną savininką, o paskutinysis jį įsigijo už Anglijoje uždirbtus pinigus ir jame dirbo net po atėjus Sovietų laikams įvykusios pastato nacionalizacijos.
Dabar Lazdininkų malūnas yra kultūrinė vertybė, restauruotas ir prižiūrimas.
Keliaudami šiuo maršrutu pakeliui jus ne kartą sutiks ir sparnais modamos lydės modernios vėjo jėgainės. Prisiminus jas, medinis vėjo malūnas atrodys tarsi garbingas senolis, kuris savu laiku taip pat buvo moderniosios technikos atstovas, kuris vėjo jėgą vertė energija.
Malūno vietos koordinatės – 56.0065, 21.216641; Gintaro g. 4, Lazdininkai, Kretingos r.
DAUGIAU MARŠRUTŲ:
MARŠRUTAS: KAŽKUR TARP AUKŠTAITIJOS IR ŽEMAITIJOS
