Kuršių, Kauno, Kupiškio, Antalieptės, Elektrėnų ir Bubių. Taip pavadintos yra lietuviškosios marios, kurių, pasirodo, turime šešias. Panaršiusi atmintyje ir tinklaraštyje suskaičiavau, kad esu buvusi net prie penkių iš jų – savaip unikalių, be išimties džiuginančių gražiais vaizdais, turinčių atsiradimo istorijas ir vertų aplankyti. Dalinuosi savomis marių rekomendacijomis.
KURŠIŲ MARIOS
Tikriausiai daugeliui geriausiai žinomos ir labiausiai pažįstamos. Po vienos išvykos į Mažąją Lietuvą gimė įrašas apie mažuosius laivų uostus, kurių ne vieną galima rasti Kuršių marių pakrantėje.
ELEKTRĖNŲ MARIOS
Gražiai sutvarkyta, pėstiesims pritaikyta jų pakrante galima pasimėgauti atvykus į Elektrėnus.
ANTALIEPTĖS MARIOS
Jų pakrantėmis driekiasi Šventosios aukštupio pažintinė pėsčiųjų trasa. Suformavus šias marias jose “paskendo” net 26 ežerėliai.
KUPIŠKIO MARIOS
Jose plūduriuoja Uošvės liežuvis – gražioji, žalioji, pasivaikščioti labai tinkama sala.
KAUNO MARIOS
Didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Smėlingi krantai, atodangos ir skardžiai, piliakalniai ir net konglomeratai – visko pilna prie šių marių. Tinklaraštyje paskaityti galite net kelias istorija, kaip pakrantėmis vaikštinėjau ir ką pamačiau bit.ly/LaumenuTakas , bit.ly/ZiegzdriuTakas
