Išskirtinė, dviejų tiltų įrėminta, Neries ir Žeimenos upių santaka, pasitiko mus ramiais, šiek tiek nusekusiais vandenimis. Nors krantuose aplink gyvena žmonės, vietoje buvo tylu. Karts nuo karto per šalia esantį kabantį pėsčiųjų tiltą pražingsniuodavo žmogus ar prakudlindavo šuo. Tuo tarpu geležinkelio tilto taip ir nekirto joks traukinys, panašu, kad tiesiog ne traukinio važiavimo laiku santakos pakrantėje dairėmės ir ilsėjomės.
Iš Viniaus prie santakos mes atkeliavome iš Neries kairiojo kranto pusės. Išsukę iš kelio Nr. 102, pravažiavę Žukonis, atsidūrėme Žeimenos ir Neries upių pakrantėje rymančiuose sodų bendrijos plotuose (tuo tarpu kitoje pusėje yra kaimelis Santaka). Iš šios pusės pasiekti santaką nesudėtinga, vieninteliai du trūkumai – kelis kilometrus reikia riedėti žvyrkeliu, o sodų bendrijos teritorijoje su siaurų gatvelių tinklu, nėra kur ramiai ir patogiai palikti automobilio. Šiaip ne taip radome nediduką kamputį šalikelėje, kur įpaišę savo transporto priemonę, pėsčiomis nukulniavome prie santakos. Iš šios kranto pusės ją apžiūrėti labai patogu. Lengvai priėjome prie pat Neries (radome gražiai tvarkomą pakrantės plotelį). Šalia buvo ir abu tiltai – kabantis (beždžionių) per Žeimeną ir senasis bei naujasis geležinkelio tiltai per Nerį.
Upių santakos yra mūsų šios vasaros atradimas. Aplankytųjų kolekcijoje jau turime:
