Tiksliau – Medvėgalio archeologinis kompleksas, kurį sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda. Ne toks didelis kaip Kernavės ar Sudargo, tačiau su ne mažiau įspūdingais vaizdais ir ypatingai tolimu horizontu.
Medvėgalis yra ne tik piliakalnio, tačiau ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos – 234,6 metrų aukščio – pavadinimas. Ant piliakalnio 14 amžiuje stovėjo ir žemaičių gynybinė pilis. Kitaip sakant, Medvėgalis – tai dvi viršūnės: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas, žemesniojoje – Medvėgalio piliakalnis (Pilies kalnas).
Taip pat Medvėgaliu buvo vadinama ir pagrindinė, žymiausia pilis-tvirtovė, kuri gynė Žemaitiją nuo kryžiuočių puolimų. Viso žinoma apie 20 Ordino žygių prieš Medvėgalį. Tie patys kryžiuočiai pilį 1329 m. ir sudegino.
Panaršiusi internete, radau labai smagų padavimą apie Medvėgalio pavadinimą. Pasakojama, kad Medvėgalio vardas atsiradęs po to, kai pilyje apsuptus gynėjus išgelbėjo dvi narsios mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Kai reikėjo nuspręsti, kas praneš kitoms pilims apie Medvėgalio apsiaustį, merginos pasakė „Mudvi galiva“, o paskui išėjo ir pakvietė pagalbą. Pagal šiuos žodžius pilį imta vadinti Medvėgaliu.
Visas Medvėgalio archeologinis kompleksas stūkso Varnių regioniniame parke, Šilalės rajone, netoli Kaltinėnų, vietos koordinatės 55.628815, 22.388451. Prie Medvėgalio atskubėjome jau šiek tiek pavargę, įveikę vos už šešių kilometrų esantį trylikos kilometrų ilgio Paršežerio pėsčiųjų taką (apie šį žygį rašiau anksčiau čia PARŠEŽERIO PAŽINTINIS PĖSČIŲJŲ TAKAS). Iš tiesų mūsų pirminiame tos dienos plane Medvėgalio lankymo net nebuvo. Nuorodą į jį pamatėme pakeliui į žygį ir tikrai negalėjome po to neužsukti apsižvalgyti. Užsukome ir nesigailėjome. Būsite Varnių regioniniame parke, būtinai apžiūrėkite Medvėgalį.
