Lyg tortas ir juodos duonos kepalas. Toks palyginimas mintyse kilo pamačius dvi žymiausias Siguldos miestelio Latvijoje pilis. Nedidelėje teritorijoje viena šalia kitos stūkso sena viduramžių ir nauja, vos prieš pusantro šimtmečio statyta pilys. Iš senosios, tiesa, likę tik keli bokštai ir sienų likučiai – romantiški griuvėsiai. Tuo tarpu naujoji žvilgsnį traukia tvarkingu, suremontuotu ir pilnai išsaugotu neogotikinio stiliaus išorės apdaru bei vidumi.
Trumpai papasakosiu apie abi pilis.
Siguldos senoji viduramžių pilis
Pro vartus patekę į Siguldos pilių komplekso teritoriją senosios griuvėsių iš karto nepamatysite, mat jie užsislėpę giliau – už naujosios pilies.
1207 metai nurodomi kaip tieji, kuomet pradėjo kilti senosios Siguldos pilies akmeniniai mūrai. Įspūdį palieka faktas, kad jai jau daugiau nei 800 metų. Sakoma, kad tai buvo pirmoji Livonijos ordino pilis, pastatyta ne Rygoje. Ilgai netrukus aplink ją pradėjo kurtis gyvenvietė, iš kurios išaugo Siguldos miestas. Tai buvo gynybai skirtas statinys, tad nenuostabu, kad pilis rymo ant Gaujos upės slėnio skardingų kalvų. Per Šiaurės karą pilis buvo sugriauta ir vėliau nebeatstatyta.
Senosios pilies griuvėsių apžiūra kainuoja, nes čia dabar – muziejus. Iki mūsų dienų išliko pietvakarinis konvento pastato korpusas su gotikinių langų angomis ir pagrindinių vartų bokštu. Pilis turėjo didelį vidinį kiemą, kurio viduryje stovėdama bandžiau įsivaizduoti, kaip viskas čia atrodė, kai sienos aplink buvo sveikos. Beje, į pilies šiaurinį ir pagrindinį vartų bokštus galima užlipti, ką mes ir padarėme.
Naujoji Siguldos pilis
Ji dažnai vadinama Siguldos rūmais. Žiūrėdma lietuvės akimis prieš save mačiau dvarą, nes mūsuose tokio tipo ir dydžio pastatai ir teritorija dažnai būtent taip vadinami. Siguldos naujoji pilis pastatyta 1881 m. Visai neseniai palyginus su šalia stovinčia kaimyne.
Sakoma, kad šio pastato statybai buvo naudojami viduramžių pilies akmenys. Akivaizdu, kad tais laikais senieji statiniai nebuvo vertinami. Visgi teritorijos gale riogsantys griuvėsiai naujosios pilies savininkams buvo tapę mėgstama ir romantiška pasivaikščiojimų vieta.
Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas atiteko Latvijos spaudos bendrijai, kuri ėmėsi jo remonto darbų, palietusių visus pastatus ir interjerą. Po Antrojo pasaulinio karo pilyje įsikūrė tuometinis Sovietų sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijos senatorius. Šiais laikais Siguldos pilis ir jų teritoriją prižiūri miesto savivaldybė.
Naujosios pilies vidų galima apžiūrėti, ką mes ir padarėme. Kasoje gavome ir audio gidą.
Nuo Siguldos rūmų bokšto atsiveria nuostabus vaizdas į apylinkes. Į bokšto viršų veda siaurut siaurutėlė ir gan stati laiptų vija. Iš viršuje, išorėje esančios siaurutės aikštelės galima pamatyti kitoje Gaujos upės ir jos slėnio pusėje raudonų plytų fasadais iš toli šviečiančią Turaidos pilį.
Visai mūsų šeimai patiko abi pilys – turiningai ir įdomiai praleidome keletą valandų.
Beje, jei patinka senos viduramžių pilys, dar vieną, netgi geriau išlikusią nei Siguldos senoji, rasite kitame nedideliame Latvijos miestelyje Cėsyje. Apie šią pilį rašiau čia Pasaulis. Cėsių viduramžių pilis Latvijoje.
