Keturiais ratais po Dieveniškių istorinį regioninį parką
Visos dienos išvyka net su 12 skirtingų ir įdomių lankytinų vietų. Ištyrinėjome Šalčininkų rajone esančio Dieveniškių istorinio regioninio parko gamtos ir istorinius lobius ir dalinuosi smagiu mūsų kelionės maršrutu. Kadangi lankytinų vietų skaičius nemažas, štai jums jų sąrašas, kad iš karto galėtumėte peržvelgti, ką pamatysite:
- Šalčininkų dvaras
- Stakų ąžuolas
- Stakų konglomeratas
- Poškonių pilkapynas
- Grybiškių pušis
- Grybiškių ąžuolas
- Poškonių gatvinis kaimas
- Rimašių gatvinis kaimas
- Bėčionių piliakalnis
- Norviliškių pilis
- Gaujos mokomasis takas
- Norviliškių bažnyčia
O dabar apie kiekvieną objektą atskirai.
- Šalčininkų dvaras
Tai nedidukas Šalčininkų miestelio pakraštyje stūksantis dvarelis, kitaip dar vadinamas Vagnerio rūmais. Gražiai sutvarkytas pastatas bei nedidelė jo teritorija, po kurią besidairydami pasivaikščiojome. Kaip supratome, jame šiuo metu veikia Šalčininkų muzikos mokykla.
Šlakelis istorijos: 1835 m. dvarą nupirko prūsų kilmės dvarininkas Karolis Ferdinandas Vagneris. Jam mirus dvaro valdytoju tapo jo sūnus Algirdas, kuris kartu su savo sūnumi Vitoldu pradėjo vokiečių architekto Hetzcholdo neoklasicizmo rūmų statybas, rūmai buvo sujungti su senuoju XVIII a. dvaru. Apie 1904 m. dvaro rūmai buvo rekonstruoti. Vagneriams sodyba priklausė iki 1939 metų. II pasaulinio karo metu rūmai buvo apvogti, biblioteka, meno kūriniai – išgrobstyti.
- Stakų ąžuolas
Palikę Šalčininkus ir išvažiavę į kelia Nr. 104, patraukėme ieškoti Stakų ąžuolo, kurio amžius, pagal apytikrius paskaičiavimus siekia apie 1000 metų. Jis yra saugomas gamtos objektas. Ąžuolą rasti nėra sudėtinga. Jis stovi apie 1 km į pietus nuo Stakų kaimo. Važiuodami keliu pamatysite nukreipiamąją informacinę rodyklę. Teks išsukti iš asfaltuoto kelio ir likusį atstumą įveikti bekele.
Gražus tas Stakų ąžuolas. Plačiai išsikerojęs, tankia lapija rymo sau miške. Jo aukštis siekia 24 m, o apimtis 1,3 m aukštyje yra 4,9 m. Šalia ąžuolo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, yra vieta dviračiams palikti ir netgi suoliukai bei stalas poilsiui.
- Stakų konglomerato luistai
Nuorodą į Stakų konglomeratą pamatėme dar neprivažiavę prie Stakų ąžuolo. Vieną nuo kito šiuos objektus skiria tik keli šimtai metrų. Tad pabuvę prie ąžuolo, pėstute nukeliavome apžiūrėti ir konglomerato luistų, kurie yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Šių konglomerato fragmentų bendras ilgis yra apie 17 m, plotis – 3 m, aukštis – apie 1,5 m. Aukščiai, ilgiai, pločiai skamba gan įspūdingai, tačiau realybėje galima pamatyti tik tų luitų apsamanojusias ir medžiais apaugusias viršūnes, o žiūrint iš arčiau tikrai matosi, kad pagrindinės uolienos, iš kurių jie sudaryti, yra smėlis ir žvyras. Jeigu sąžiningai, tai nieko labai įspūdingo. 🙂
- Poškonių pilkapynas
Pajudėję toliau privažiavome Poškonių kaimą su visa krūva aplink jį esančių lankytinų vietų. Visų pirma nusprendėme apžiūrėti apie 3 km nuo kaimo nutolusius gamtinius objektus – pilkapyną, seną pušį ir dar vieną ąžuolą. Kaimelyje lengvai pastebėsite informacines nuorodas į šiuos objektus. Pirmasis mūsų eilėje – pilkapynas. Apžiūrinėdama jį, pagalvojau, gražus pavadinimas – pilkapynas. O iš tiesų juk tai tikrų tikriausios kapinės, tik kad labai senos. 🙂 
Poškonių pilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Žiūrint nuo kelio, kuriuo atvažiavome, tikrai daug tų mažų kalniukų matėsi. Tie kalniukai – sampilai jei daug moksliškiau kalbant – atsirado supylus žemę virš palaidotų mirusiųjų ir yra nuo 5- 6 iki 12 m skersmens, 0,7 – 1,2 m aukščio, o didžiausias – net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. 1952 m. archeologai ištyrė 4 pilkapius, juose rado V – VI a. dirbinių. Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą, turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių.
- Grybiškių pušis
Važiuojant toliau mišku randame valstybės saugomą Grybiškių pušį. Palyginti su jau lankytu ąžuolu ji – visiška jaunuolė, tik maždaug 100 metų senumo. 🙂 Tačiau kas įdomu ir pritraukia akį – ši 21 metro aukščio pušis turi net 6 kamienus! O šalia pušies stovi ir Grybiškių ąžuolas.
- Grybiškių ąžuolas
Jau artėjant prie ąžuolo matėsi, kad jis tikrai gražus – didingas, aukštai iškeltomis storomis šakomis ir turtinga lapais laja. Apie 26 metrų aukščio ir 4,98 m storio. Trise jo apkabinti nesugebėjom. 🙂 Vėlgi preliminariais apskaičiavimais šio ąžuolo amžius siekia 1000 metų.
- Poškonių gatvinis kaimas
Grįžę iš miško ir palikę automobilį šalia vietinės parduotuvėlės, nuskubėjome apžiūrėti patį Poškonių kaimą, tiksliau – seniausios kaimo gatvės, kuri architektūriniu ir istoriniu požiūriu yra vertingiausia. Poškoniai yra senas etnografinis gatvinis rėžinis kaimas, kuris netgi yra architektūros paminklas. Iki tol niekada nebuvome tokio tipo kaime buvę. Poškonyse išlikusios 23 sodybos, statytos XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Iš jų – 9 paminklinės. Tikrai, ant kai kurių labai senų namų matėme paminklines lenteles.
- Rimašių gatvinis kaimas
Keliaujant toliau keliu Nr. 104 privažiuojame nuorodą į Rimašius. Tai dar vienas etnografinis gatvinis kaimas kurio sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos upės krante, atkartoja jos vingį. Per kaimą driekiasi akmenimis grįsta gatvė. Iš karto pastebėjome, kad šis kaimas gražesnis nei prieš tai lankytas Poškonių – čia yra daugiau sutvarkytų ir gyvenamų sodybų, nemaža dalis jų skendėjo darželių gėlėse. Tetrūko tik tarp gėlių sėdinčių ir rymančių, galvas skarelėmis apsigobusių, močiučių. Į architektūros paminklų sąrašą įtraukta šio kaimo 13 sodybų su 29 pastatais. Jie pastatyti XIX a. pabaigoje—XX a. pradžioje.
- Bėčionių piliakalnis
Nuorodos į jį ieškokite dešinėje kelio Nr. 104 pusėje. Piliakalnis yra Gaujos upelio dešiniajame krante. Pietinis piliakalnio kraštas siekia aukštumą, šlaito aukštis čia tik 4 metrai, o nuo upelio pusės – net apie 17 metrų. Aplink piliakalnį daug erdvės, užlipę laiptais, jo viršuje aptikome aikštelę, nuo kurios į visas puses atsiveria graži tolima panorama. Paskutinių archeologinių tyrimu metu, čia, pasirodo, rasta nemažai radinių: žiesta tradicinė ir juodoji gotikinė keramika, diržo apkalas (maždaug XV a.), sudaužytas visas brūkšniuotos keramikos briaunainis puodas ir kitų smulkių keramikos fragmentų (I-IV a.). Piliakalnio papėdėje įrengta pavėsinė su stalu ir suolais, kur malonu pailsėti žvelgiant į tolumoje stūksantį piliakalnį.
- Gaujos mokomasis takas
Apie Gaujos mokomąjį pažintinį taką, įkurtą Gaujos upelio slėnyje, skaitykite atskirą mano tinklaraščio įrašą „GAUJOS MOKOMASIS PĖSČIŲJŲ TAKAS“.
- Norviliškių pilis
Seniai žinojome, kad ši pilis yra, o kadangi buvome visai netoli, nukeliavome apžiūrėti ir jos. Stovinti mažame Norviliškių kaimelyje, ji mena XVI amžių. Visai neseniai restauruotą Norviliškių pilies kompleksą sudaro trijų aukštų pilies rūmai, restauruoti pilies svečių namai bei pirtis. Planuojama atstatyti ir buvusių kareivinių pastatus.
Pati Norviliškių pilis, vartų bokštas ir gynybinis bokštas kažkada sudarė tipišką uždarą gynybinės pilies sistemą su kompaktišku kiemu centre. Tai retas renesanso laikotarpio tokio pobūdžio komplekso pavyzdys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Teigiama, kad pilį seno dvaro vietoje XVII a. pradžioje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Būtent dėl jos, kaip teigiama pasakojimuose, pirklys bei karys iš Marienburgo ir likęs Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje.
- Norviliškių bažnyčia
Visai šalia Norviliškių pilies rasite ir medinę, įdomios architektūros Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčią, statytą 1929 m.
