Ypatingą tiltą, kuris nejungia nei vieno kranto, atradome kelyje Šilutė-Rusnė. Šlažų, arba Prezidento K. Griniaus, tiltas Rusnės žemumos pievoje išsitęsęs per tryliką betoninių arkų. Pastatytas 1926 m. jis padeda žmonėms įveikti kiekvieną pavasarį, išsiliejus Nemunui, patvinstančias pievas.
Žinoma, vasarą pievoje vandens neradome, tad prie tilto galėjome prieiti tikrai arti. Mus sustabdė tik elektrinis piemuo, kantriai saugojęs po tiltu įrengtoje ganykloje besiganančias karves. 🙂
Panaršiusi internete radau istoriją, kad į šio tilto statybą buvo investuota daugiau nei 600 tūkst. litų. 20 amžiaus pradžioje tai buvo tikrai dideli pinigai. Į tilto atidarymą buvo atvykęs net tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Jis buvo pirmasis iš prezidentų, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo prie Lietuvos.
Šiuo metu tiltas yra saugomas valstybės kaip istorinę ir techninę reikšmę turintis objektas.
Prezidento K. Griniaus tiltą įtraukėme į savo -iausių aplankytų tiltų kolekciją. Nors jis nėra nei ilgiausias, nei aukščiausias ar dar kokia kita skaitine išraiška -iausias, tačiau jis unikalus savo buvimo vieta ir paskirtimi. 🙂
Beje, štai visa mūsų aplankytų -iausių tiltų kolekcija:
- didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas (apie jį anksčiau rašiau tinklaraštyje “Didžiausias Lietuvoje – Lyduvėnų tiltas”);
- ilgiausias medinis pėsčiųjų tiltas Biržuose (apie jį skaitykite įraše „Keturiais ratais po Lietuvą: Biržų regioninis parkas“);
- aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Alytuje (apie Baltosios rožės vardu vadinamą tiltą skaitykite įraše „Keturiais ratais po Lietuvą: ankstyvo pavasario piliakalnių karoliai“);
- ilgiausias gelžbetoninis tiltas Jurbarke (daugiau apie jį rasite įraše “Atvirukų verti vaizdai iš Panemunės”).