Piliakalnių metų proga savos ankstyvo pavasario maršruto žurnalo “Autobild Lietuva” skaitytojams akcentu pasirinkome būtent piliakalnius. Suvėrėme juos į patogų kelionės automobiliu maršrutą, kurio kilometrus rinkdami aplankėme ir dar kelis kitus įdomius objektus.
Kelionės dosje:
- 6 lankytini objektai (iš jų 4 – piliakalniai)
- Apie 330 įveiktų kilometrų (su startu iš Vilniaus ir grįžimu ten pat atgal)
- Kelionėje užtrukome apie 9 valandas.
Įvairių pas mus yra piliakalnių – mažesnių, didesnių, turinčių įdomią istoriją ir apipintų padavimais, labiau išpopuliarintų ir žinomų bei bevardžių, mažai kam girdėtų. Į kurią Lietuvos pusę bepasuksi, daugiau ar mažiau jų vis tiek rasi. Tad šį kartą kviečiame apsilankyti Šiaurės Lietuvoje. Mūsų kelionės maršrutas nusidriekė pro Aukštadvarį, Alytų ir pasiekė Metelių apylinkes. Pakeliui sugaudėme net 4 gražius piliakalnius, vieną apžvalgos bokštą ir patikėsite ar ne – aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų tiltą. Tačiau apie viską nuo pirmojo piliakalnio.
Aukštadvario piliakalnis
Kad Aukštadvario miestelio pakraštyje yra piliakalnis žinojau jau seniai, tačiau iki šiol neteko jo lankyti. Nors piliakalnis yra iš žinomesniųjų, tačiau pačiame miestelyje ir kelyje iki piliakalnio lengvai vairuotojui pastebimų nuorodų į jį nelabai radome ir matėme. Gerai, kad turėjom vietos koordinates N 54°34′23.3″ E 24°31′9.9″, priešingu atveju būtų tekę šiek tiek pažaisti orientacinį.
Aukštadvario piliakalnis įdomus tuo, kad jo aikštelėje aptikta II a. pr. m. e.- I a. pr. m. e. medinės gynybinės užtvaros, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų liekanų. Piliakalnyje stovėjo Navinpilio pilis, kurią 14 amžiuje puolė kryžiuočiai. Vėliau jai netekus gynybinės reikšmės, čia įsikūrė Didžiojo kunigaikščio dvaras. Stovėdami piliakalnio viršuje galėjome tik įsivaizduoti, koks ir kaip šioje vietoje galėjo virti gyvenimas prieš tuos daugelį šimtų metų. Tuo tarpu dabar ant piliakalnio ošia medžiai, žvilgsnį traukia vaizdas į Pilaitės (Zomkelio) ežero vandenis, o mūsų kelionės metu kalno papėdės buvo nuklotos mėlynų žibučių kilimu.
Punios piliakalnis
Antrasis mūsų kelionės taškas – Punios piliakalnis, glūdintis Alytaus rajone, nediduko Punios kaimelio pakraštyje, Nemuno pakrantėje. Automobilį palikę aikštelėje šalia baltos kaip gulbė kaimelio bažnyčios (prie pat piliakalnio su automobiliu negalima privažiuoti), nužingsniavome takeliu link dar kaip Margirio kalnas žinomo piliakalnio.
Archeologiniais tyrimais yra nustatyta, kad Punios piliakalnio vietoje buvo gyvenama jau akmens amžiuje. Čia stovėjo ir medinė Punios pilis, kurios apylinkes 14 amžiuje niokojo kryžiuočiai. Aikštelėje buvo rastos medinių pastatų sudegusios liekanos. Po pilies sunykimo aikštelėje 15–18 a. stovėjo Punios seniūno dvaro sodybos, privažiavimui 17 a. pylimas buvo per vidurį perkastas, o per griovį įrengtas tiltas. Aikštelėje sodybos stovėjo iki 1938 m. Dabar ant piliakalnio nelikę nei žymės buvusio aktyvaus gyvenimo. Šiuo metu ten – ramybė ir nuostabūs vaizdai į Nemuną. Tiesa, Punios piliakalnio vietos koordinatės yra N 54°30′43″ E 24°05′25″.
Baltosios rožės (Alytaus) pėsčiųjų tiltas
Aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje? O taip, būtinai privalėjome savo pamatytų objektų sąraše jį turėti. Tuo labiau, kad jau buvome lankę ir matę ilgiausią medinį pėsčiųjų tiltą Biržuose, apie kurį pasakojau viename praėjusių metų rudens žurnalo numeryje. Graži „–iausių“ Lietuvos tiltų kolekcijos pradžia, sakyčiau.
Aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą, vadinamą Baltosios rožės (Alytaus) vardu, rasite Alytuje. Jis visai naujas, baigtas statyti 2015 metais, o jo aukštis siekia net 38,10 metrus. Jungia jis du stačius Nemuno šlaitus bei Alytaus miesto dvi dalis. Tiltą priėjome iš Dainų slėnio pusės – gražaus, tvarkingo, aktyviam miestiečių poilsiui skirto parko. Automobilį palikome jo prieigose įrengtoje aikštelėje ir iki tilto apie pusantro kilometro ėjome pėstute. Tą šiltą pavasario dieną Dainų slėnis ir tiltas buvo pilnas žmonių. Drąsuoliai nuo tilto šokinėjo su guma (kvapą gniaužė vien matant, kaip žmogus iš tokios aukštybės šoka nuo tilto žemyn, ir baisu buvo pagalvoti, koks jausmas apimtų, jeigu tą daryti reikėtų pačiai). Nuo tilto atsiveria tolimas ir gražus, dėmesio vertas vaizdas į Nemuno vingius bei pakrantėse įsikūrusį Alytų. Tilto vietos koordinatės N54°23′35.77″ E 24°4′53.16″
Alytaus piliakalnis
Piliakalnis yra Alytaus rytinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Mūsų kelionės metu jis buvo pasiekiamas tik nuo aukščiau mano minėto pėsčiųjų tilto, mat rymo jis praktiškai jo papėdėje. Su automobiliu prie piliakalnio neprivažiavome, mat link jo vedanti gatvė buvo remontuojama, visa išrausta ir nepravažiuojama. Mums tai nieko tokio – keliaudami jau buvome užsisėdėję automobilyje, tad kojos liko dėkingos už kelių kilometrų mankštą, plaučiai už gryną parko orą, akys – už gražius vaizdus, o pakeliui sutiktas žalčiukas – už apsaugojimą nuo dviračių ratų.
Alytaus piliakalnį pamatėme jau nuo tilto. Jis įdomus, nes yra iš trijų – Vienuolyno, Švento Jono ir Joninių – kalnų. Kalno rytinėje papėdėje buvo rasta I tūkstantmečio antrosios pusės (7 a.) ir 11 a.- 14 a. gyvenvietė. Ant šio piliakalnio, kaip ir ant kitų tą kartą mūsų jau aplankytų piliakalnių, 14 amžiuje stovėjo medinė pilis, kurią nuolat puldavo kryžiuočiai. Nuo piliakalnio kalnų mums atsivėrė vaizdas į ramiai per miestą tekantį Nemuną. Kai mietas baigs prie piliakalnio vedančios gatvės ir papėdėje esančių pėsčiųjų takų remonto darbus, aplink bus dar gražiau. Vietos koordinatės N54°23′47.8″ E24°04′48″.
Metelių apžvalgos bokštas
Palikę Alytų patraukėme Metelių kaimo link, ten turėjome rasti apžvalgos bokštą. Jį pamatėme iš karto įvažiavę į kaimą. Nedidukas, 15 metrų aukščio bokštas stovi visai šalia kelio Nr. 181 Seirijai – Simnas – Igliauka. Nors aukščiu nelabai galintis pakonkuruoti su kitais mūsų lankytais apžvalgos bokštais, šis mažulis suteikė mums galimybę paganyti akis į gražius Metelių kraštovaizdžio draustinio, Metelių kaimo vaizdus bei Metelio ežero mėlynas platybes. Tuokart mėgavomės vienu iš ankstyvo pavasario privalumų – stebėjome paukščius, kurių aplink buvo apstu, o tolumoje klykavo pavasario sujaudintos gervės.
Prelomciškės piliakalnis
Dar tik dėliodama maršrutą ir internete tyrinėdama Prelomciškių piliakalnį iš gan skurdžios istorinės ir foto medžiagos apie jį, buvau susidariusi įspūdį, jog greičiausiai šis bus mažiausiai įspūdingas lankytinas objektas. Ir kaip buvo smagu, jog šis mano nuogąstavimas nepasitvirtino. Palikę Metelių apžvalgos bokštą, pravažiavę patį Metelių kaimą patraukėm link piliakalnio. Jį radome didžiulio vos akimis aprėpiamo Dusios ežero vandens skalaujamą iš vienos pusės, laukų gobiamą iš kitos pusės, sraunaus, kalno papėdėje garsiai čiurlenančio upeliuko apjuostą, tvarkingą ir paruoštą lankymui.
Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į ežero platybes. Ir nors šis piliakalnis išskirtinės istorijos neturi, nei čia pilis kokia stovėjo, nei koks dvaras jame prasmego, verta jį aplankyti dėl vietos grožio. Kelionės metu mes ne tik piliakalnį apžiūrėjom, tačiau apvažiavom ir visą Dusios ežerą. Iš vienos pusės kelias (tiesa, įspėju, didelė dalis jo neasfaltuota) eina beveik visai šalia kranto, tad tuos keliolika kilometrų važiavome vėžlio greičiu, o vietomis tiesiog stodavom tam, kad galėtume pasigrožėti vaizdais į ežerą. Lapų ant medžių dar nebuvo, tad matėme ežero erdves, kurios vasarą bus paslėptos tankių lajų. Beje, Prelomciškės piliakalnio vietos koordinatės – 54°18′45″N 23°39′18.5″E.
Na, ir dar keletas žodžių pabaigai – šis mūsų maršrutas žavus ne tik aplankomų vietų grožiu, tačiau ir savo paprastumu. Visi lankytini objektai – lengvai randami. Piliakalnių vietų koordinates prieš kelionę susirinkau iš interneto, visos buvo puikiai nustatytos, išmanaus telefono navigacija sklandžiai su jomis visomis susitvarkė ir mūsų ekipažą be klaidų visur nuvedė.
Beje, spausdintą šios mūsų kelionės istorijos versiją galite rasti žurnalo „Auto Bild Lietuva“ gegužės mėnesio numeryje.
