Ir kas galėtų pagalvoti, kad Pilaitės dvaro teritorijoje prieš kelis šimtus metų stovėjo tikrų tikriausia pilis. Dabar šios, Vilniaus pakraštyje stūksojusios, pilies atminimą liudija tik archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai, o iki šių laikų išliko vienas kitas daug vėliau statytas dvarui priklausęs pastatas. Tarp jų ir Pilaitės dvaro rūmai.
Atkeliavę į Piliakalnio gatvę (vietos koordinatės 54.70231, 25.193326), nepasijautėme esą labai ypatingoje vietoje. Neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai savo išvaizda išsiskiria iš aplinkos, tačiau, prisipažinsiu, juos pamačiusi šie tiek suabejojau, ar tikrai čia dvaras? Pastatas dabar yra pusiau gyvenamas, pusiau apleistas, aplipdytas keistais priestatėliais, tad jų didingumo likę ne taip jau ir daug. Medžiais ir krūmais apaugusi teritorija liudija, jog rūpesčio ji gauna nedaug.
Šiuo metu dvare yra išlikęs apžiūrėjimo vertas vandens malūnas, oficina ir kiti pastatai. Šalia stūkso Pilaitės piliakalnis. Taip pat čia rasite ir gražų vėjo malūną, kurio atsiradimo šioje vietoje istorija yra šiek tiek netikėta (apie tai rašiau čia: Į PILAITĘ ATPŪSTAS VĖJO MALŪNAS).
O dabar trumpai papasakoti įdomią Pilaitės dvaro istoriją bei kada, kaip ir kodėl čia yra stovėjusi pilis. Beje, įdomus faktas, kad senais laikais Pilaitės dvaro teritorija užėmė apie 2 tūkst. hektarų. Įspūdinga, ar ne?
1499 metais šią teritoriją įsigijo Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje garsios didikų giminės atstovas Grigalius Astikas. Jis čia ir pradėjo statyti mūrinę reprezentacinę pilį, o jo darbą pabaigė sūnus. Pilies rūmai istoriniuose šaltinuose pirmą kartą buvo paminėti 1525 metais. Pilis buvo dviejų aukštų su bokštais, nelabai didelė, maždaug 30 m ilgio ir 15 m pločio. Sakoma, kad į Pilaitės yra panaši Ukmergės rajone Siesikuose dar tebestoviti pilis (žvilgtelėkite, apie Siesikų pilį rašiau čia: SIESIKŲ PILIS – RENESANSO DVASIA IR PIEŠINIAI ANT SIENŲ). Daugiau nei šimtą metų gyvavusi Pilaitės pilis buvo prabangi. Kasinėdami vietą, kur ji stovėjo, archeologai rado tokių pat koklių, kokie buvo naudojami mūrijant Valdovų rūmų krosnis, ir kitų turtingą šeimininkų gyvenimą liudijančių dalykų.
Manoma, kad 1655 m. rugpjūtį per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskva, Vilniaus puolimo metu, Pilaitės pilis buvo sugriauta ir jau nebeatstatyta. Dvaro gyventojai persikėlė į piliavietės pakalnę, o pilies griuvėsiai bėgant laikui pamažu nyko, nors mūrų liekanų dar buvo matoma 19 a. pradžioje. Per ilgą gyvavimo laikotarpį Pilaitės dvaras turėjo daugybę skirtingų savininkų, kurie remontavo ir perstatė ten buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, kažkada dvaro pašonę puošė gražus parkas. Dvare gyveno ir iš Radvilų giminės kilusi grafienė Olimpija Mostovska. 1827 m. Pilaitę buvo nupirkęs Vilniaus universitetas.
Tuo tarpu mūsų rasti ir apžiūrėti neoklasicistinio stiliaus Pilaitės dvaro rūmai statyti 1881 -1913 metais, kuomet visą dvaro ūkį valdė broliai baronai fon Gogenbachai. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsteigtas žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis. Dabar skirtingi dvaro teritorijoje esantys pastatai turi atskirus savininkus.
