Žodis „gražuolis” Kačėniškės piliakalniui yra tiesiog nepakankamas. Piliakalnis toks dailus, kad norėčiau parsigabenti jį arčiau Vilniaus ir dažniau prie jo leisti laiką.
Šis nuostabus piliakalnis stūkso Švenčionių rajone, Sirvėtos regioniniame parke, nediduko Mergežerio ežero pakrantėje. Iki jo veda šviežiai įrengtas to paties pavadinimo pėsčiųjų takas. Būtent juo ir rekomenduoju keliauti link piliakalnio. Be to, tako pradžioje yra patogi aikštelė automobiliui pastatyti. Apie pėsčiųjų taką skaitykite čia KAČĖNIŠKĖS PILIAKALNIO PĖSČIŲJŲ TAKAS, ten rasite ir vietos koordinates.
Apie Kačėniškės piliakalnį daug kalbėti nesinori, norisi tik kviesti iki jo atvykti ir grožėtis. Vienoje pusėje jis atsirėmęs į ežerą, kitoje šlapiuoja nediduke pelke. O gražuoliu jis tapo apie 2012 metus, kai nuo jo buvo nukirsti medžiai, sutvakyta aplinka, įrengti laiptai ir takeliai.
Dar neužlipus į piliakalnio viršūnę, pradeda matytis Mergežeris, o palipus dar aukščiau, visu grožiu atsiveria jo mėlynuojanti erdvė ir į kalvas nubanguojantys krantai.
Atlikus archeologinius kasinėjimus buvo nustatyta, kad piliakalnio teritorijoje ne kartą gyveno žmonės, buvo čia įkurę gyvenvietes. Labai seniai tai buvo, dabar galime tik bandyti įsivaizduoti, kaip jie šioje gražioje vietoje gyveno. Klausimas tik, ar tada, ar dabar Kačėniškės piliakalnis gražiau atrodo.
Kai tik pamačiau Kačėniškės piliakalnį, jis man savo sutvarkyta aplinka ir erdve priminė Pyplių piliakalnį. Apie šį gražuolį esu rašiusi čia PYPLIŲ PILIAKALNIS. Jį irgi labai rekomenduoju aplankyti.
