Ar žinote, kad aktyviai leisdami laiką gamtoje, galite dar šį bei tą įdomaus ir naujo sužinoti apie senovės lietuvių dievus ir mūsų protėvių tikėjimą? Tereikia apsilankyti kuriame nors iš mūsų šalyje esančių mitologinių pėsčiųjų takų. Mes patys esame jų radę net tris. Visi jie gan skirtingose Lietuvos pusėse, tad galima rinktis tą, kuris arčiausiai ir patogiausiai pasiekiamas.
Mitologinis pažintinis takas
Šis takas prasideda Sirvėtos regioniniame parke esančiame kaimelyje Šventa. Šventos kaimas įsikūręs visai šalia Švenčionių, iš Vilniaus tiesiai į jį mus atvedė kelias Nr. 102. Mitologinis pažintinis takas nėra ilgas, keliauti tereikia apie 1,3 km. Jis yra rato formos ir labai nesudėtingas.
Mitologinis pėsčiųjų takas prasideda miestelio centrinėje aikštėje su skulptūra viduryje jos. Šalia aikštės – Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras – visiškai naujas pastatas su gražiai sutvarkyta teritorija aplink.
Mitologiniame pažintiniame take iš viso įkurdintos 17 akmens skulptūrų vaizduojančių skirtingus senovės lietuvių dievus ir deives. Simboliškai taką pradeda aukščiausio senovės dievo Aukščiausiojo bei antro pagal svarbumą – Perkūno-Velnio – skulptūros. Tuo tarpu takas baigiamas Giltinės – mirties deivės, simbolizuojančios viso ko pabaigą – skulptūra. Senovėje buvo dažnai tikima, kad mirtis atkeliauja įgavusi pelėdos pavidalą.
Keliaudami Mitologiniu taku taip pat radome skulptūras tokių dievų ir deivių kaip Lazdona, Kelukis, Žemyna, Javinė, Upinis, Kremata, Aušlavis, Žvėrūna (Medeina) ir Zuikių dievas, Žemėpatis, Girinis, Gabija, Ežerinis, Veliona. Visas šias skulptūras, įkvėpti mūsų protėvių istorijų ir padavimų, iš akmens išskaptavo keletas skulptorių – Dalia Matulaitė, Arvydas Ališanka, Rytas Jonas Belevičius, Kazys Venclovas, Mindaugas Aučyna. Šalia skulptūrų esančiuose informaciniuose stenduose radome visų dievų trumpus aprašymus, kurie mums suteikė įdomios papildomos informacijos.
Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas
ATNAUJINIMAS: 2022 metais šis takas po remonto darbų savo mitologinės tematikos neteko. Šis takas dabar atrodo taip: Atnaujintas Dūkštų ąžuolyno takas.
Dūkštų ąžuolyno pažintinis pėsčiųjų takas daugeliui vilniečių ir apylinkių gyventojų yra puikiai žinomas. Apie 25 km nuo Vilniaus jau ne vienerius metus gyvuojantis pėsčiųjų takas šiltuoju sezonu sutraukia daug lankytojų – šeimų, moksleivių ekskursijų, pagyvenusių porų, senelių su anūkais. Iš Vilniaus takas pasiekiamas važiuojant link Kernavės pro Sudervę ir Dūkštas. Prie kelio pastatytos aiškios nuorodos į pažintinį taką.
Take galima eiti dviem maršrutais – apie 1,8 km trumpesniu arba ilgesniu, kuriuo įveikiami 2,3 km. Dūkštų ąžuolyno takas yra įkurtas didžiausiame ir viename seniausių natūralių ąžuolynų visoje Lietuvoje. Takas yra vienas ilgas medinis nuo žemės pakeltas, gražiai ir dažnai vingiuojantis kelias, apstatytas medinėmis skulptūromis, vaizduojančiomis senovės lietuvių dievus ir deives, kurių iš viso čia yra 38.
Baltų mitologinis parkas
Dar viena vieta, kur galima įdomiai susipažinti su Lietuvos mitologija yra Baltų mitologinis parkas. Jis įkurtas keli kilometrai nuo Darbėnų miestelio, esančio Kretingos rajone. Darbėnuose sekite nuoroda į Japonišką sodą, už miestelio netrukus privažiuosite sankryžą – vienas kelias (tiesiai) ves į Japonišką sodą, kitas (kairiau) – į Mitologijos parką. Norintiems didesnio tikslumo – parko koordinatės 56° 1′ 48.49″ N 21° 11′ 17.13″ E. Šalia parko yra erdvi aikštelė automobiliams pastatyti.
Baltų mitologijos parkas dar kitaip vadinamas Baltų mitologijos rekreaciniu (pažintiniu) taku. Parkas labai įdomiai išdėstytas piramidės formos miško teritorijoje, kurioje įkurdinta daugiau nei 40 iš medžio išdrožtų skulptūrų, vaizduojančių senovės lietuvių (baltų) dievybes. Norėdami susipažinti su visais Baltų dievais, kurie senovės lietuvius lydėjo nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos, parku būtinai eikite pagal instrukciją. Ją galima gauti parko pradžioje esančiame mažame informacijos centre. Įdomu yra vaikščioti daugybe parko takelių ir ieškoti vis naujų skulptūrų, skaityti jų aprašymus ir sužinojome naujų dalykų apie mūsų tautos senąjį tikėjimą.
