Ne vienai akimirkai pakerintį vaizdą nuo savo viršūnės atveriantis Pyplių piliakalnis – gražiai sutvarkyta vieta, kurios trumpam baltai “užpavydėjom” Kauno gyventojams. Nepilnus 20 km nutolęs nuo Kauno, Kačerginės miestelio pašonėje, Nemuno kairiajame krante stūksantis piliakalnis savo papėdėje turi dar ir puikų dviratininkų bei pėsčiųjų taką. Tačiau apie viską iš pradžių.
Norėdami aplankyti Pyplių piliakalnį, atkelivome į nediduką kurortinį Kauno apylinkių miestelį Kačerginę. Kadangi esame jau čia buvę, puikiai žinojau, jog piliakalnį pasieksime eidami Kačerginės miške įrengtu “Šaltinių taku”. Esame juo keliavę, tačiau tuo kartu piliakalnio neaplankėme (apie taką esu rašiusi čia: ŠALTINIŲ TAKAS). Iš Kačerginės startavome ir dėl to, jog norėjome ne tik piliakalnį apžiūrėti, tačiau ir ilgėliau po apylinkes pasivaikčioti. Taigi, miestelyje palikę automobilį, patraukėme miško takais link tinkslo.
Į Pyplių piliakalnį keliavau nieko apie jį nežinodama ir iš anksto jo ir vietovės nuotraukų internete neapžiūrėjusi. Galvojau, kad tai bus eilinis kalnelis, kažkur miško pievoje, su šiek tiek aplink apipjauta žole, kad arčiau galėtum prieiti. 🙂 Realybė pasirodė esanti daug geresnė. Išlindę iš miško, patekome į gražiai sutvarkytą tritoriją su vidury jos pūpsančia piliakalnio kalva. Aplink žydėjo pavasario gėlės, o einant link piliakalnio vėrėsi nuostabus Nemuno slėnio vaizdas. Užsikorę laiptais į viršūnę, matėme dar toliau – netgi kitame upės krante esančio Raudondvario bažnyčios bokštus.
Pyplių piliakalnis, kaip ir daugelis kitų lietuviškųjų, yra labai senas. Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje jo papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio - II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė. Kasinėjimų metu čia buvo rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.
Yra padavimas, kad piliakalnį supylė kunigaikštis Pyplys, norėdamas pagerbti sūnų karžygį, kritusį nuo kryžiuočių. Kai kurie istorikai yra iškėlę hipotezę, jog ant Pyplių piliakalnio stovėjo kryžiuočių 1336 m. sunaikinta Pilėnų pilis. Kiti istorikai teigia, jog to negali būti, tačiau labai tikėtina, jog Pyplių žmonės dalyvavo Pilėnų pilies gynyboje.
Pyplių piliakalnio papėdėje nuo Nemuno pusės pamatėme esant puikų dviračių ir pėsčiųjų taką, o už kelių šimtų žingsnių ir smagų priėjimą prie pačios upės. Rodyklė rodė, jog einant pakrente už maždaug trijų kilometrų bus Kačerginės miestelis. Apsižvalgę, savo planus prie autmobilio grįžti mišku iš karto pakeitėme. Tyrinėtojų dvasia neleido mums išvažiuoti nepamačius, koks gi yra tas Nemuno pakrantės takas.
Tad nuo piliakanio laiptais nubildėję žemyn, nužygiavome prie upės ir patraukėme taku link Kačerginės. Pakrantės žaluma džiugino akis ir širdį. Pakeliui sutikome daug dviratininkų ir supratome, kad tai gan populiarus maršrutas tarp aktyviai laiką leisti mėgstančių apylinkių gyventojų. Spėjome, kad ir kauniečiai mėsta pro čia prasukti.
Ilgai netrukus pėsčiųjų takas virto Kačerginės miesto gatve, pradėjome dairytis į gražiai tvarkomus namus ir kiemelius bei upės pakrantę. Aplinkos grožis net sulėtino mūsų ėjimo greitį, taip norėjosi ilgiau čia užtrukti.
Šiek tiek laiko praleidome ir pačioje Kačerginėje – spėriai atgimstančiame ir svečiams galinčiame pasiūlyti jaukių vietų pasibūti miestelyje.
