Ketvirtoji žemyninė kopa mūsų aplankytųjų sąraše. Ją pakrikštijome tiesiog Dumsių kopa. Ji šiek tiek didesnė nei Bartkuškio, tačiau gerokai mažesnė nei esanti Rūdninkų girioje.
Dumsių giria su savąja kopa yra Jonavos rajone (vietos kordinatės 54.998114, 24.311097). Iš Vilniaus ją privažiavome nuo Ruklos pusės, o palikome keliaudami Šveicarijos miestelio kryptimi. Nesvarbu, kokia puse bevažiuotumėte, apie penkis šešis kilometrus teks dardėti neasfaltuotais keliais. Nuo Ruklos pusės lengvųjų automobilių vairuotojams teks vengti kelyje pasitaikančių duobių bei saugoti automobilio dugną, o keliaujant Šveicarijos link, žvyrkelis – platus, tačiau su tokio įspūdingumo “tarka”, kad mums teko stiprokai mažinti važiavimo greitį, kitaip, rodės, ir dantis, ir automobilio vieną kitą detalę būtume pametę.
Į Dumsių kopą veda Gaižiūnų pažintinis takas, pirmyn atgal vingiuojantis apie porą kilometrų. Take radome daugybę informacinių stendukų, turėjusių supažindinti lankytojus su aplink matoma augmenija ir čia sutinkamais paukščiais. Deja, stendai jau senoki ir stipriai nublukę, tad labai į jų turinį nepasigilinome. Didelį gailestį mums sukėlė abiejose tako pusėse stovėję sergantys, apkerpėję medžiai. Daugybė jų. Pasijautėme lyg patekę į užkerėtą pasakų mišką.
Geras jausmas apima panėrus pirštus į minkštą geltoną smėlį ir aplink daug jo matant. Net jeigu šalia nėra jūros, o jos ošimą gali tik įsivaizduoti. Dėl to man patinka žemyninės kopos. Unikali yra ir tokių kopų augmenija, prisitaikiusi išgyventi lakiame smėlyje. Smagu, jog Dumsių kopoje yra suoliukų. Nors jie gerokai pagyvenę, tačiau vis tiek patogu ant jų prisėsti ir šiek tiek ilgėliau pabūti smėlio apsuptyje, pasidairyti aplink.
Tiesa, netoli Gaižiūnų pažintinio tako pradžios (pabaigos taip pat) stūkso ir apžvalgos aikštelė Bunkeris. Savotiška, kokių dešimties laiptelių aukščio pakyla, nuo kurios šiek tiek iš aukščiau gali nužvelgti miško kelio sankryžą bei priešais esančią, panašu, kad pieva jau tapusia kirtavietę.
Graži Dumsių kopa, verta ją aplankyti. Visgi, jei norite nuošalios vietos pasibūti, prie jos važiuoti nereikėtų. Ji tikrai gerai žinoma ir lankoma. Mums iškeliaujant toliau tyrinėti Jonavos apylinkių, vos ne vienu metu trys automobiliai su keliautojais smalsuoliais prie kopos atvyko.
Apie kitas mūsų lankytas kopas rašiau:
RŪDNINKŲ ŽEMYNINĖ KOPA – SMĖLIO JŪRA GIRIOS VIDURY
BARTKUŠKIO KOPA – NETIKĖTUMAS MIŠKO GILUMOJE
KAS TA “MEŠKOS ŠIKNA”? – čia rasite informacijos apie Gaidžio kopą.
