Po kelių teminių kelionių po Lietuvą, mūsų kompanijai kilo įvairovės poreikis. Dar pridėję norą nulėkti kur nors toliau nuo Vilniaus, galų gale atsidūrėme Biržų regioniniame parke. Pilis, ilgiausias pėsčiųjų tiltas per ežerą, žavus dvaras bei unikalių formų ir išskirtinėje aplinkoje stūksantis apžvalgos bokštas – štai ką keliaudami radome mes ir rekomenduojame jums aplankyti. Šis maršrutas buvo ruoštas žurnalui “AutoBild Lietuva” ir aprašytas viename iš 2016 metų rudens numerių.
Išvykos dosjė:
4 lankytini objektai/vietos
Maršruto ilgis (jei startuojama iš Vilniaus ir grįžtama ten pat atgal) – apie 500 km.
Užtrukome apie 10 valandų
Biržų pilis
Savo maršrutą pradėjome nuo galingiausio jo objekto – Biržuose stūksančios ir miesto pavadinimą už vardą turinčios pilies. Pačiame mieste esančią pilį rasti nesudėtinga, tuo labiau, kad ji turi ir tikslų adresą – Radvilos g. 3. Šis statinys yra geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo tvirtovė. Vien dėl to bent kartą vertėtų šį istorijos ir architektūros paminklą aplankyti.
1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pradėta statyti pilis stūkso Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Šis ežeras atsirado užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes, kurių vandenys užpildė aplink pilį iškastus ir suformuotus gynybinius griovius. Dabar grioviuose vandens jau nebėra, tačiau aplink pilį tyvuliuojantis ežeras ir jo platybės mūsų akims davė daug gražių vaizdų. Mus, keliaujančius link pilies, pasitiko restauruotas senovinis, medinis, įdomių konstrukcijų tiltas. Pilies kieme radome sutvarkytus reprezentacinius rūmus (juose šiuo metu veikia muziejus), taip pat atstatytas dvi parakines, tvirtovės arsenalą.
Apžiūrėję pilį, pakopinėję po ją supančius pylimus bei pabėgioję jų viršūnėmis, pasigrožėję Širvėnos ežeru, patraukėme ieškoti netoliese esančio ilgiausio Lietuvoje pėsčiųjų tilto. Žinojome, kad perėję net 500 metrų ilgio tiltą pasieksime kitame Širvėnos ežero krante ramiai ir mąsliai rymantį Astravo dvarą.
Širvėnos ežero tiltas
Tilto pradžią radome Biržuose Jaunimo g. pabaigoje. Automobilį palikome šalia tilto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir už keleto dešimčių žingsnių mus pasitiko tiesia linija ežero paviršiaus erdvę skrodžiantis inžinerinis statinys. Tiesa, medinis, tiesa, jau gan senokas, rimtai apsamanojęs ir apkerpėjęs, nors vietomis jau su naujai pakeistomis lentomis, tačiau ir su nemažu kiekiu vinių jau vos beprilaikomų lentų. Tačiau tarsi į begalybę smingančio tilto tiesės perspektyva bei nuo tilto atsiveriančios didžiulės, sunkiai vienu žvilgtelėjimu aprėpiamos, ežero ir dangaus erdvės vertos to nedidelio nerimo, kurį kai kam gali sukelti mintis apie šio tilto ne pirmą jaunystę.
Neskubriai eidami, kalbindami ant tilto sutiktus žvejus, stebėdami skraidančius, ežere plaukiojančius ir žuvis gaudančius vandens paukščius bei palengva artėjančius dvaro parko medžius nepajutome, kaip atsidūrėme kitame ežero krante, kur mūsų laukė Astravo dvaras.
Astravo dvaras
Astravo dvarą 1842 m. pastatė ir 1862 m perstatė garsios Lietuvoje Tiškevičių giminės atstovai po to, kai 19 amžiuje Biržų mietas tapo jų nuosavybe. Tik pamatę dvaro rūmus nei vienai sekundei nesuabejojome, kad tai yra vienas gražiausių romantizmo architektūros dvarų Lietuvoje. Senų kaštonų bei kitų lapuočių gausiai apsuptas dvaras priminė italų vilą ir tai tik dar labiau sustiprino jausmą, kad gal keliaujame mes ne po Lietuvą, o esame kažkur labiau pietiniuose Europos kraštuose.
Astravo dvaro rūmai yra restauruoti, mūsų kelionės metu jo fasadas vėl buvo tvarkomas. Prie rūmų įėjimo mus pasitiko dvi betoninės dekoratyvinės liūtų skulptūros. Kaip vėliau sužinojome, pasirodo, šios skulptūros – kopijos Kaune prie karo muziejaus stovinčių originalų.
Beje, prie dvaro galima privažiuoti ir automobiliu. Jei nutiktų taip, jog neįveiktumėte viso pėsčiųjų tilto ir iki Astravo dvaro norėtumėte nuvažiuoti, ieškokite jo Astravo gatvėje (kitaip dar kelias Nr. 1311).
Kirkilų apžvalgos bokštas ir karstiniai ežerėliai
Norėdami pasiekti paskutinį mūsų kelionės tikslą – karstinių ežerėlių apsuptyje iškilusį Kirkilų apžvalgos bokštą, palikome Biržus ir patraukėme netoli esančio Kirkilų kaimelio link. Apie tai, kokį įspūdį mums paliko ši lankytina vieta rašiau atskiru tinklaraščio įrašu ANT ŽEMĖS NUSILEIDĘS MĖNULIS.
Papildomas patarimas keliausiantiems šiuo maršrutu:
- Keliaudami mūsų maršrutu po Biržų regioninį parką ir turėdami dar laiko, būtinai užsukite pasivaikščioti po „Barsuko olos“ geologinį pažintinį taką, esantį netoli Karajimiškio kaimo. Tuokart mums pritrūko laiko, nes gan vėlai startavę iš Vilniaus atgal grįžti norėjome dar su šviesa. Šis pažintinis takas įrengtas ypatingoje vietoje – smegduobyne ir dar prieš kelionę žiūrėdama jo nuotraukas susidariau įspūdį, kad tai įdomi vieta, pilna uolingų atodangų, akmenų ir didelių duobių. Prie po miškus besidriekiančių pažintinių takų pripratusiai akiai tai būtų kažkas naujo.
Už nuotraukas didelis dėkui fotografei Jurgai Anusauskienei.