Šatrijos kalnas, būdamas 228,7 m aukščio, savo ūgiu tik vos vos nusileidžia Medvėgaliui. Tad nenuostabu, jog ir jį mūsų protėviai pasirinko piliai statyti ir piliakalniu pavertė. Be to, yra manoma, kad ši kalva prieš daugybę šimtmečių galėjo būti ir vienas svarbiausių pagonybės centrų Žemaitijoje, kuris buvo sunaikintas Lietuvoje įvedus krikščionybę. Matyt, ne veltui gimė legenda, jog nuo seno ant Šatrijos rinkosi visos Žemaitijos raganos. O piliakalnis atsirado, nes raganos kalno vietoje stovėjusią bažnyčią žemėmis apipylė.
Kalvos viršuje 14 a. stovėjo medinė pilis, o žmonės teritorijoje gyveno žymiai seniau. Dėl to šiuo metu Šatrijos piliakalnis yra ir archeologijos paminklas, kasinėjimų metu čia atkasta daug vertingų radinių – degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmeniniai kirvukai.
Nežinau kodėl, tačiau būdama tiek Šatrijos, tiek jam grožiu nenusileidžiančio Sprūdės piliakalnio pašonėje, galvojau, kad jie man visai nedideli atrodo. Nuomonę pakeičiau atsidūrusi kalvų viršūnėse, nuo kurių akys pasileido į atsivėrusius plačius tolius, lyg besotės jos gėrė labai gražias, savas lietuviškas panoramas. Besidairydama aplink suvokiau, kad piliakalniai tikrai aukšti. Šatrijos viršūnėje yra įrengta apžvalgos aikštelė. Būnant viršuje tolumoje galima bandyti įžiūrėti kitus didžiuosius Žemaitijos piliakalnius.
Piliakalnio vietos koordinatės – 55.872699, 22.558188, Pašatrija, Telšių raj. Automobilį palikti galima dviejose skirtinguose jo šonuose esančiose aikštelėse.
