Šalčininkų rajone, tarp Jašiūnų ir Turgelių miestelių, dideliame lauke stūkso Merkinės dvaras (vietos koordinatės N 54°27′22″ E 25°28′30″). Tiksliau tik tai, kas praėjus beveik 250 metų iš jo liko. Tik ilgą ir įdomią istoriją menantys, šiek tiek vaiduokliški, šiek tiek paslaptingi griuvėsiai.
Jau kuris laikas norėjau šią vietą aplankyti ir ten pasivaikščioti. Griuvėsių aplinka dabar gražiai sutvarkyta, nutiesti keliukai, pjaunama žolė, šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Merkinės dvaro ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmus, iš kurių dabar belikusios tik kampinės sienos, šiek tiek priekinio fasado, įėjimą saugojusių kolonų vietų žymės ir grindų plytelių likučiai, 1770 metais pastatė italų architektas Karlas Spampanis.
Pats dvaras tuo metu jau priklausė Vilniaus kanauninkui Povilui Bžostovskiui, kuris čia įvykdė ypatingas reformas ir įsteigė Paulavos respubliką. Ji, būdama vos 3 tūkst. ha ploto su maždaug 1000 gyventojų, gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, turėjo savo įstatymus, kariuomenę ir buvo pripažinta Stanislovo Augusto Poniatovskio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus. Išties įdomi Paulavos respublikos istorija, tad rekomenduoju daugiau apie ją pasiskaityti internete.
Tyrinėdami dvaro ir šalia buvusių pagalbinių pastatų griuvėsius, mąstėm, kodėl rūmai sugriuvo, juk šalyje turime dar ir senesių dvarų, kurie net ir nelabai prižiūrimi, taip nesunyko. O pasirodo, kad Merkinės rūmai sveiki išgyveno II pasaulinį karą, po kurio juose buvo įkurtas tarybinis ūkis, rūmuose buvo laikomi grūdai. Tačiau vėliau nežinia kodėl ir kaip rūmai buvo padegti.
Po gaisro niekas jų neremontavo, be stogo ir perdengimų jie ėmė griūti ir nykti. Nyksta ir toliau ardomi saulės, lietaus, sniego, ledo ir griuvėsius lankančių žmonių. Plytos nuo sienu byra vos jas prilietus pirštais. Tad skubėkite aplankyti šią tokią netikėtą ir įdomią istoriją slepiančią vietą, kol dar yra į ką pažiūrėti.