O turtinga Kretinga gražiomis ir įdomiomis lankytinomis vietomis. Keliavom tuokart iš pajūrio į Vilnių ir ekspromtu kilo mintis mesti tiesų autostrados kelią dėl takelio nuvesiančio į šį miestelį. Buvau girdėjusi apie ten esantį didelį dvarą ir vienuolyną. Įdomu buvo, ar pastarasis toks pat gražus kaip ne taip labai toli esantis elegantiškasis Tytuvėnų vienuolynas.
Taigi, turėjome keletą valandėlių laiko, per kurias Kretingoje radome ir spėjome apžiūrėti ne dvi planuotas, o visas penkias lankytinas vietas:
-
Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčią
-
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią
-
Kretingos bernardinų vienuolyną
-
Kretingos dvarą
-
Kretingos miesto vandens malūną
Beieškodam vienuolyno atsidūrėme šio nedidelio, sekmadienio priešpietį ramaus miestelio centrinėje – Rotušės – aikštėje. Ir čia besidairant mūsų žvilgsnius iš karto patraukė ne vienuolynas, o aikštės pietrytinėje pusėje stūksanti graži akmenų apdailos bažnyčia, gerokai besiskirianti nuo daugelio kitų matytų. Pasirodo tai – Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia.
Bažnyčia statyta 1897 m. Pasakojama, kad jos statybai Kretingos parapijai priklausantys 45 ūkininkai rudens metu savo arkliais iškėlė ir žiemą suvežė 850 kubinių metrų akmenų ir 60 000 plytų bei kitos statybinės medžiagos. Bažnyčia turi 18 a. barokinius vargonus, kurie pagaminti 1785 m., o Kretingoje jie yra nuo 1899 metų. Mūsų lankymosi miestelyje metu bažnyčia buvo uždaryta, tad jos vidaus, taip pat ir vargonų, pamatyti, deja, nepavyko.
Kitoje tos pačios Rotušės aikštės pusėje į dangų stiebiasi aukštas, smailas, iš toli matomas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokštas. Pro šalį tikrai nepraeisi.
Gotikos ir renesanso bruožų turinti bažnyčia yra seniausia išlikusi Žemaitijoje. Ji pastatyta 1617 m. žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva.
Ši bažnyčia ypatinga tuo, kad joje yra didžiausias Lietuvoje – 16 m. aukščio ir 8 m pločio – medinis altorius. Jame įkomponuota net 21 skulptūra. Be to, bažnyčioje stovi seniausi žinomi datuoti Lietuvoje vargonai.
Šalia bažnyčios radome ir Kretingos bernardinų vienuolyną, kuris mieste įkurtas tuo pačiu metu kaip ir patys maldos namai.
Dar vienas gražus, mus suviliojęs lankytinas objektas Kretingoje – Kretingos dvaras (rasite jį Vilniaus g. 20). Gražiai suremontuoti rūmai, tvarkomas didelis parkas aplink. Dvaras čia atsirado 15-16 a. pradžioje. Ilgą laiką dvarą valdė grafai Tiškevičiai. Dabar čia yra Kretingos muziejus, Žiemos sodas (buvusi oranžerija). Išlikusi dvaro alaus darykla (pastatyta 1838 m.).
Dvaro istorija ilga, per savo gyvavimo laiką jis turėjo ne vienus garsius šeimininkus – čia gyveno Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Zubovai ir, žinoma, Tiškevičiai. Pastarieji dvarą Kretingoje nusipirko varžytinėse 1874 m. Rekonstravo rūmus, pristatė oranžeriją, įvedė elektrą, atnaujino parką. Būtent Tiškevičių dėka visas dvaro kompleksas įgavo tokį pavidalą, koks išliko iki mūsų dienų.
Apžiūrėję dvarą, pasivaikščioję po jo sodą patraukėme į dar vieną Kretingos vietą – norėjome pamatyti Birutės g. 25 esantį Kretingos miesto vandens malūną.
Mūrinis malūnas Kretingoje, Akmenos upelio slėnyje vietinių baudžiauninkų, naudojusių vietines medžiagas, pastatytas 18 am. pabaigoje. Tada buvo įrengta ir užvanka, kurios krentantis vanduo tuomet suko du malūno ratus. Malūnas priklausė dvarui, tačiau tarnavo miestiečių poreikiams.
Šiuo metu malūnas pagal paskirtį jau nebeveikia, nėra išlikusių ir jo girnas sukusių ratų. Dabar malūno pastate – restoranas „Vienaragio malūnas“, kurio valdytojai prižiūri pastatą, gražiai tvarko jo aplinką. Jauki vieta pavalgyti ar išgerti kavos, ką mes, prieš iškeliaudami į Vilnių, ir padarėme.
