Devynioliktojo amžiaus pabaigoje Kaune ir jo apylinkėse buvo pastatyta tvirtovė – poligoninio tipo gynybinė sistema, kuri miestą apjuosė daugybe fortų. Suprojektuoti buvo dvidešimt du fortai, pastatyti devyni. Dalis jų iki šiol dar stovi. Dažniausiai jau apgriuvę, tikrai ne visi gerai prižiūrimi, tačiau tai unikalūs statiniai, kuriuos labai įdomu aplankyti, ypač jei nebijote griuvėsių, apleistų vietų ir neidealios švaros. Pirmasis fortas pradžiugino išlikusiomis vidinėmis erdvėmis. Jos nebuvo uždarytos, tad galima buvo paklaidžioti bandant įsivaizduoti, kaip viskas atrodė, kai šviežiai pastatytame forte vyko aktyvus gyvenimas.
Pirmasis Fortas yra labiausiai nutolęs į miesto vakarus ir mažiausiai urbanizuotas, statytas 1882 – 1889 m., o rekonstruotas 19. a. pab. – 20 a. pradžioje. Jo vietos koordinatės 54.883674, 23.86457. Aikštelės automobiliui palikti neradau, tad transporto priemonę teko glausti šalikelėje.
Atvykus į vietą labai rekomenduoju panagrinėti informacines lentas. Ten esanti informacija, nuotraukos, forto schema leis labiau suprasti, kaip statinys atrodė, kai buvo sveikas ir kokios jo išlikusios dalys yra dabar jums prieš akis. Drauge su įtvirtinimais fortas užima didelį plotą, tad iš anksto pasinagrinėjus jo išdėstymo schemą, vėliau, naršant po teritoriją, daug lengviau suvokti, kurioje vietoje atsiduri ir kodėl čia yra taip, kaip yra.
Nepabijojau paklaidžioti po apleistas I forto patalpas ir ypač požeminius tunelius, nors einant giliau buvo tamsu, nešvaru, slidu. Tačiau labai įdomu, o fantazija, bandant mintyse atkurti nesugriuvusio forto vaizdus, liejosi per kraštus.
Internete radau daug informacijos apie Pirmojo forto istoriją. Keliais faktais pasidalinu. Fortas taisyklingo ištęsto šešiakampio formos, griežtos simetrinės struktūros. Užnugario dalyje yra kareivinės. Gynybinio pylimo viršuje buvo artilerijos ir pėstininkų kovinės pozicijos. Po gynybiniu pylimu esančiuose kazematuose įrengti amunicijos sandėliai. Kareivines ir forto vidinius kiemus išoriniu grioviu jungia požeminiai tuneliai – poternos. Išorinį gynybinį griovį supa kontreskarpinė skliautinė raudonų plytų siena.
Pirmojo pasaulinio karo metais, vykstant Kauno tvirtovės puolimui, I fortas įnirtingai gynėsi nuo vokiečių armijos puolimo. Šis fortas buvo intensyviai apšaudomas ir apgriautas. Manoma, kad į I fortą pataikė net septyni „Didžiosios Bertos“ sviediniai, padarę didžiausius nuostolius.
Tarpukaryje, trūkstant gyvenamo ploto, forto patalpose apsigyveno vargingai gyvenantys žmonės. 1938 – 1940 m. kairiajame užnugario amunicijos sandėlyje buvo įrengta dujų kamera vykdyti mirties bausmes kriminaliniams nusikaltėliams. Sovietmečiu I fortas priklausė Pabaltijo apygardos, Kauno priešlėktuvinės gynybos brigadai. Čia buvo vykdomas C-125 raketų techninis aptarnavimas.
Apsilankymas I forte praplėtė mano istorines žinias ir drauge atradau kitokį Kauną.
