Vieta, kur akys mato tai, ko nėra. Taip trumpai apibūdinčiau Kruonio apylinkėse esančią gravitacinę kalvą. Smalsu, kas čia per keista vieta? Skaitykite toliau ir sužinosite, kaip prietaisai teisybę nustatyti padėjo, o akys patikėti negalėjo.
Taigi, apie Kruonio gravitacinę kalvą – vietos koordinatės 54.795178, 24.270412 – buvau jau senokai girdėjusi. Šios vietos aprašymuose sakoma, jog čia automobilis, nustačius laisvą pavarą, rieda į kalną. Kaip taip gali būti?
Tad patraukėme savomis akimis įsitikinti, ar tikrai, kaip rašoma, ten stebuklai vyksta. Pagal koordinates netoli Kauno, Kruonio hidroakumuliacinės elektinės pašonėje esančią gravitacinę kalvą radome lengvai. Puikiai išdėstytos nukreipiamosios nuorodos padėjo ramiai jaustis žinant, jog važiuojame ten, kur reikia.
Stojom prie informacinio ženklo ir stendo, žyminčio šią keistąją lankytiną vietą. Iš tiesų, apsižvalgius aplink, nepastebėsite nieko keisto. Asfaltuotas, dalinai medžiais iš kraštų apgobtas kelias su nuokalne, kurios apačioje – varteliai ir tvora, žymintys Kruonio elektrinės teritorijos ribą. Už jos – status šlaitas. Nuošaloka ir tiek.
Patyrinėję aplinką, statome automobilį priekiu į kelio pabaigoje, pakalnėje, esančius vartelius. Spaudžiu stabdį, jungiu neutralią sankabos padėtį ir automobilis pats rieda… atbulas į kalvą. Išanalizavusi vizualinę informaciją, racionalioji logika tyliai kužda, nors ne, iš tiesų ji rėkia, kad mūsų transporto priemonė, paleista laisvai riedėti, turėtų tuo kalniuku žemyn leistis. Jokiais būdais ne į kalną. Juk sutinkate?
Akys negali patikėti tuo, ką mato, o protas reikalauja paaiškinimo. Išduosiu paslaptį, ant gravitacinės kalvos mes atvykome šiek tiek pasiruošę. Atsivežėme vieną įrankį, kuris, tikėjom, padės išsiaiškinti ir bent iš dalies suprasti, kas čia vyksta. Stveriame iš bagažinės… gulsčiuką. Griūname ant kelių ir pamatuojame kelio nuolydį. Prietaisas rodo neįtikėtiną dalyką – kelio nuolydis yra į priešingą pusę nei mato mūsų akys. Mums atrodo, kad prieš akis kelias nestipriai leidžiasi žemyn, o iš tiesų jis kyla į viršų! Gulsčiukui ir automobiliui šioje vietoje nėra jokio stebuklo. Gulsčiukas rodo, kur yra nuokalnė, o automobilis, stovėdamas nuokalnėje ir gavęs laisvę pats judėti, važiuoja, kaip priklauso, ja žemyn. Prietaisui ir transporto priemonei nė motais, kokią realybę mato mūsų akys, jie veikia tiksiai taip, kaip jiems liepia gamtos dėsniai.
Neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Ant Kruonio gravitacinės kalvos susidūrėme su optine apgaule. Informaciniame stende radome paaiškinimą, kad tokia optinė apgaulė susikuria dėl to, jog šioje vietoje mes nematome horizonto. Nors protu suvoki, kas ir kaip, stebėtis niekaip nepavyksta nustoti. Tad labai kviečiu užsukti ant kalvos ir savo kailiu patirti tokį įdomų reiškinį.
