Netikėtumas “in the middle of nowhere” – taip pavadinčiau Perelozų Viešpaties kryžiaus sentikių cerkvės atradimą. Perelozuose, Jonavos rajone, laukuose tarp miškų gražuolė cerkvė stūkso vieniša. Netoli tik senos kapitainės dar bando palaikyti jai kompaniją.
Iš karto rašau vietos koordinates – 55.033082, 24.510764 ir įspėju, kad paskutiniai maždaug 5 kilometrai iki jos driekiasi visišku kaimo keliuku pamiškėmis ir mišku. Keliavome link cerkvės ankstyvą pavasarį ir ši kelio atkarpa buvo pilna duobių ir balų, o mažiau saulės gaunančiose miško dalyse ir dar gerokai apledėjusi, tad mūsų automobilio keturių varomų ratų sistema čia labai pravertė ir garantavo ramybę naviguojant link objekto.
Išlindę iš miško ir tikrąja ta žodžio prasme atsidūrę viduryje niekur, prieš save pamatėme Perelozų cerkvę. Puošnią, didingą, dviem bokštais pasidabinusią. Cerkvė čia iškilo 20 amžiau pradžioje ir yra viena iš gražiausių Lietuvoje, pasatyta senoviniu rusų stiliumi. Tokias aš buvau mačiusi tik senuose rusų filmuose ir iki šiol net nenutuokiau, kad ir Lietuvoje tokių turime.
Ilgus metus cerkvė buvo apleista (internete rastose, prieš dešimtmetį darytose jos nuotraukose vaizdas buvo tikrai liūdnas), tačiau dabar ji suremontuota ir prižiūrima. Tikintys sentikiai iš įvairių Lietuvos kampelių čia susirenka tik per didžiąsias šventes, o kitu metu cerkvė būna užrakinta. Stovint šalia cerkvės vis neapleido nuostabos jausmas, kodėl toks gražus objektas stūkso nuošalioje ir mažai kam žinomoje vietoje.
Apie Perelozų cerkvę pasakoju ir savo kelionių vloge Youtube kanale, įraše “Kėdainiai ir apylinkės”:
