Smagus orientacinis pasivaikščiojimas po trečią pagal dydį Latvijos miestą Liepoją ištiko mus netikėtai ir visai neplanuotai. Kodėl būnant nepažįstamame mieste verta užsukti į turistų informacijos centrą? Sužinosite netrukus, jei toliau skaitysite mūsų istoriją. 🙂
Liepojoje atsidūrėme vieną gražų gegužės savaitgalį su ketinimu įveikti ten vykusį pėsčiųjų žygį ir tuo pačiu apžiūrėti mums nežinomą miestą. Prieš kelionę greitai panardžiusi interneto platybėse nelikau labai sužavėta skurdžia informacija apie Liepoją ir ką ten galima įdomaus pamatyti (iš tiesų buvau susidariau įspūdį, kad nelabai kas tame mieste įdomaus ir yra). Važiavau ir galvojau, kad jeigu jau tikrai nieko įdomaus mieste nebus, visą laiką galėsime leisti prie jūros.
Ką darai, kai neparsisiunti į telefoną Google žemėlapių ir taupai mobilius interneto duomenis? Ogi prieš einant į miestą viešbutyje pasiimi tradicinį popierinį jo žemėlapį. Ir jeigu nežinai, ką mieste pamatyti – jo centras ir senamiestis visada būna tinkama krytis. Tąkart taip ir mums nutiko. O kaip gi centras be turistų informacijos centro? Pastarasis mums po akimis pasipainiojo visai atsitiktinai ir kojos nevalingai mums ten nunešė. Kupetos įvairių lankstinukų apie miestą – įprastas informacijos centro vaizdas. Kaip čia visą reikiamą informaciją susirinkus ir greitai apsisukus, galvojom mes. Nėra laiko visko skaityti ir žiūrinėti. Ir čia į rankas mums papuolė paprastas standartinio dydžio, niekuo neišsiskiriantis popieriaus lapas su pėsčiųjų maršrutais po Liepoją. Lietuvių kalba! Kas gali būti geriau užkietėjusiems žygeiviams? Paprastas informacinis lapukas žadėjo mums iš pažiūros įdomų ir turiningą pasivaikščiojimą po Liepoją. Man asmeniškai visada įdomiau tyrinėti miestą, kai žinai, kokių ypatingų vietų jis turi.
Tas paprastasis lapukas su maršrutų aprašymais paaiškino mums ir vieną keistą dalyką, kurį pastebėjome vaikščiodami miesto centre – kodėl ant šaligatvių pilna pridėliota sidabrinių natų.
Pasirodo natos – pėsčiųjų maršrutams žymėti pasirinkti simboliai. Atitinkamas ir maršrutų pavadinimas – „Kaip iš natų“. 3,7 ir 5,8 kilometrų ilgio. Nė akimirkos nedelsę patraukėme visų šių natų, vedančių po įdomiausias Liepojos centro ir senamiesčio vietas, „susirinkti“. Dalinuosi vietomis ir objektais, kuriuos Liepojoje atradome.
Jana gatvelė – viena iš seniausių ir siauriausių Liepojos gatvelių. Rekonstruoti abipus šios gatvės stovintys namai suteikia jai senove dvelkiančios romantikos.
Netoli seniausios miesto gatvelės į debesis įrėmusi aukštą bokštą stūkso didinga Šv. Trejybės katedra. Katedros interjeras subtiliai puošnus, kas nėra būdinga liuteronų Dievo namams. O labiausiai katedra garsi savo didžiausiais nerekonstruotais mechaniniais vargonais. Tradiciškai įkurdinti pastato gale atrodo jie įspūdingai, nes turi daugiau kaip 7000 vamzdžių. Beje, į katedros bokštą galima užlipti (mokamai) ir iš aukščiau pasigrožėti Liepojos panorama.
Latvijos muzikų šlovės alėja, kurioje galima pamatyti 40 bronzinių plokščių su žinomų muzikantų delnų atspaudais.
Kungu gatvės kūrybinis kvartalas – keletas senų unikalių medinių namų, statytų dar 17 amžiuje. Aptverti aukšta tvora, tačiau varteliai buvo neuždaryti, tad žvilgtelėjome į kompleksą iš arčiau.
Toje pačioje Kungu gatvėje (Nr. 24) radome ir vieną seniausių gyvenamųjų namų Liepojoje. 1697 metais jame slapčia apsistojo caras Petras I ir matyt dėl to jis buvo pramintas Petro I nameliu.
Visai netoliese apžiūrėjome ir dar vieną išskirtinį pastatą – 17 amžiaus rastinį namą žemu mūriniu cokoliu ir stačiašlaičiu stogu. Namas priklauso vienam iš seniausių Liepojos miesto statybos tipų, tad natūralu – yra saugomas architektūrinis paminklas.
Kuršių aikštė. Nuo 16 amžiaus čia šurmuliavo ir dabar tebėra miesto turgus.
Šalia jos – Šv. Onos bažnyčia – seniausi Dievo namai Liepojoje.
Liepojoje būtinai prasukite ir Graudu gatve, kuri didžiuojasi savo senoviniu akmens grindiniu ir daugybe 19 amžiaus pradžios romantizmo, eklektikos ir jugendo stiliaus namais. Užvertusi galvą į gražiųjų namų viršutinius aukštus grindinio patyrinėti, tiesą pasakius, nespėjau, praėjom. 😊
Didžiausius Latvijos būgnus aptikome miestu priartėję prie jūros. Jie čia – kaip simbolis, kuris primena, kad Liepoja yra Latvijos muzikos centras.
Sidabru tviskantis, lyg iš vielos nupintas vaiduoklių medis – skirtas prisiminti legendinei liepojiečių grupei „Livi“.
Atskirą žodį reikėtų tarti ir miesto parkui, nežinia kodėl turinčiam kito Latvijos kurortinio miestelio -Jūrmalos, pavadinimą. Parkas pasodintas buvo 19 amžiaus pabaigoje miesto valdytojo K.Ulicho noru. Jis yra vienas didžiausių pasodintų parkų Latvijoje, sutvarkytas ir, matėsi, mėgstamas miesto gyventojų bei svečių. Karštą dieną buvo malonu slėptis po aukštais parko medžiais.
Gulbių tvenkinį radome tarp žavingai spalvotų medinių vasarnamių. Jį įrengė tas pats Liepoją valdęs ponas K. Ulichas.
Paminklas iš jūros negrįžusiems jūreiviams ir žvejams – didelė moters, laukiančios grįžtančiųjų iš jūros, skulptūra. Ant aukšto postamento, iškilusi virš paplūdimio augmenijos ji iš tolo matosi nuo jūros. Į ją orientuodavomės vaikščiodami pajūriu, nes žinojome, kad nuo jos – jau ir centras netoli.
Nuo skulptūros į centrą veda platus, tvarkingas, dideliais gražiais senoviniais namais apstatytas Kūrmajos prospektas. Senais laikais šis prospektas buvo pagrindinis miestiečių kelias prie jūros. O gražieji iki šiol išlikę pastatai abipus gatvės – buvę turtingųjų ir aristokratų namai bei vilos.
Kūrmajos prospekte yra ir Liepojos muziejus.
Žygiuodami gatve radome ir skulptūrų (telefonininką, varną, smuklės stalą, laivadirbį), kurių paskirties be maršrutų aprašyme pateiktos informacijos nebūtume supratę. Pasirodo, tai Liepojos miesto himno “Mieste, kuriame gimsta vėjas” personažai.
Kaip žinia, Liepoja yra uostamiestis. O koks gi uostamiestis be krantinės, laivų ir jachtų. Liepoja turi senąją krantinę, į kurią tarybiniais laikais mažai kam buvo galima patekti. Dabar gi ja laisvai visi vaikšto. Nors po dienos žygių ir miesto tyrinėjimų buvome pavargę, vakare ėjome papildomai pasivaikščioti ir pasigėrėti, kaip vakarinė saulė lėtai leidžiasi per kanalą. Romantika, ne kitaip. 😊
Liepoja sužavėjo mus savo medinių namų – prabangių senovinių vilų, daugiabučių ir nedidukų vasarnamių gausa. Visi šie medinukai suteikia miestui jaukumo, unikalumo ir šarmo. Liepoja tinka tiek tingiam poilsiui prie jūros, tiek aktyvesniam pajudėjimui ir žygiams tiek pajūriu, tiek pačiu miestu. Jei dar nebuvote, būtinai jame apsilankykite.
