Aštuoni gražuoliai piliakalniai

Ar girdėjote, kad šie metai Lietuvoje paskelbti piliakalnių metais? Jų Lietuvoje yra net apie 900. Per metus kažin, ar pavyktų tiek aplankyti, tačiau bent kelis jų, kad jau tokia proga, verta būtų apžiūrėti. O kad būtų lengviau išsirinkti ir nuspręsti, tai į kuriuos čia įkopus,  dalinuosi mūsų aplankytų ir mums patikusių piliakalnių sąrašu. 🙂 Visur, kur galėjau, pridėjau ir vietų koordinates.

Ginučių ir Papiliakalnės piliakalnių kompleksas

Ginuciu piliakalnis

Ignalinos rajone, apie 2 km nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų yra labai plačią teritoriją užimantis Ginučių bei Papiliakalnės piliakalnių kompleksas. Piliakalniai vienas nuo kito stūkso vos 100 metrų atstumu. Šioje vietoje turėjome galimybę gerai pramankštinti kojas – piliakalniai tikrai aukšti, į jų viršūnes veda ilgi laiptai. Suskaičiavę virš pusantro šimto pakopų, vėliau praradome jų skaičių. Ginučių piliakalnį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis, vadinamas Pilale. Manoma, kad 9–12 a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis, kurią 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. O 1934 metais ant piliakalnio lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Vietos koordinatės – 55°22′25″N 25°59′06″E .

Alytaus piliakalnis

Alytaus piliakalnis

Jis yra Alytaus rytinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Mūsų kelionės metu jis buvo pasiekiamas tik nuo Baltosios rožės (Alytaus) pėsčiųjų tilto, mat rymo praktiškai jo papėdėje. Su automobiliu prie piliakalnio neprivažiavome, nes link jo vedanti gatvė buvo remontuojama, visa išrausta ir nepravažiuojama. Mums tai nieko tokio – keliaudami buvome užsisėdėję automobilyje, tad kojos liko dėkingos už kelių kilometrų mankštą, plaučiai už gryną parko orą, akys – už gražius vaizdus, o pakeliui sutiktas žalčiukas – už apsaugojimą nuo dviračių ratų. Alytaus piliakalnį pamatėme jau nuo tilto. Jis įdomus, nes yra iš trijų – Vienuolyno, Švento Jono ir Joninių – kalnų. 14 amžiuje čia stovėjo medinė pilis, kurią nuolat puldavo kryžiuočiai. Nuo piliakalnio kalnų ativeria vaizdas į ramiai per miestą tekantį Nemuną. Vietos koordinatės N54°23′47.8″ E24°04′48″.

Punios piliakalnis

Punios piliakalnis

Punios piliakalnis glūdi Alytaus rajone, nediduko Punios kaimelio pakraštyje, Nemuno pakrantėje. Jis dar vadinamas Margirio kalnu. Šiuo metu ten – ramybė ir nuostabūs vaizdai į Nemuną. Tuo tarpu rcheologiniais tyrimais yra nustatyta, kad Punios piliakalnio vietoje buvo gyvenama jau akmens amžiuje. Čia stovėjo ir medinė Punios pilis, kurios apylinkes 14 amžiuje niokojo kryžiuočiai. Po pilies sunykimo aikštelėje 15–18 a. stovėjo Punios seniūno dvaro sodybos, privažiavimui 17 a. pylimas buvo per vidurį perkastas, o per griovį įrengtas tiltas. Aikštelėje sodybos stovėjo iki 1938 m. Dabar ant piliakalnio nelikę nei žymės buvusio aktyvaus gyvenimo. Punios piliakalnio vietos koordinatės yra N 54°30′43″ E 24°05′25″.

Rokantiškių piliavietė

Rokantiskiu piliaviete

Visai šalia Vilniaus esantis Pilies kalnas dar iš toli patraukia žvilgsnius – jo aplinka gražiai sutvarkyta, pritaikyta patogiam pasivaikščiojimui ir, sakyčiau, labai fotogeniška. Norėdami jį pasiekti Iš Vilniaus važiuokite S. Batoro gatve link Naujosios Vilnios. Visai netoli miestelio, po dešine, pamatysite nuorodą į piliavietę. Šis pilies kalnas, pasirodo, turi seną ir įdomią istoriją. Labai seniai ant šio kalno stovėjo pilis, spėjama, viena seniausių Lietuvoje. Iš metraščių, padavimų žinoma, kad ją 12 a. pastatė kunigaikštis Alšis. XVI a. pirmoje pusėje pilis priklausė Goštautams, vėliau atiteko Žygimantui Augustui, o 17 a. pirmoje pusėje buvo Pacų nuosavybė. Kalno viršūnėje buvo rūmai, kurie perstatyti 16 a. antroje pusėje. Praėjusio amžiaus viduryje pilis buvo sudeginta Maskvos kariuomenės žygio prieš Lietuvą metu. Užėmus Vilnių, piliavietė visai sunyko, apaugo mišku. Prieš aštuonerius metus archeologai kasinėjo pilies kalną. Buvo atkastos pilies liekanos, jos pamatai. Vietos koordinatės N54°41′5.4″ E25°24′21.5″

Prelomciškės piliakalnis

Prelomciskes piliakalnis

Šis piliakalnis yra Lazdijų rajone, Prelomčiškės kaime, vakariniame gražaus Dusios ežero krante. Dusios ežero vandens skalaujamas iš vienos pusės, laukų gobiamas iš kitos pusės, sraunaus, kalno papėdėje garsiai čiurlenančio upeliuko apjuostas, piliakalnis tvarkingas ir paruoštas lankymui. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į ežero platybes. Ir nors šis piliakalnis išskirtinės istorijos neturi, nei čia pilis kokia stovėjo, nei koks dvaras jame prasmego, verta jį aplankyti dėl vietos grožio. Kelionės metu galima apvažiuoti ir visą Dusios ežerą. Iš vienos pusės kelias eina beveik visai šalia kranto, tad tuos keliolika kilometrų keliauninkus lydi nuostabūs vaizdai į plačius ežero vandenis.  Prelomciškės piliakalnio vietos koordinatės – N54°18′45″ E23°39′18.5″.

Velikuškių II piliakalnis „Sala“

Piliakalnis

Velikuškių II piliakalnį „Sala“ rasite Velikuškėse, kelyje Dusetos-Obeliai. Dailus, nedidukas, stačiais šlaitais piliakalnis stūkso prie pat kelio, tad jo nepastebėti ir pravažiuoti praktiškai neįmanoma. Į piliakalnio viršų pakilome stačiais, tvarkingais mediniai laiptais, o nuo viršau galėjome grožėtis dviem ežerais – Zalve bei Sartais.  Kadangi šį piliakalnį iš trijų pusių supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, jis turi ir Salos pavadinimą. Piliakalnio vietos koordinatės N55°49′37.9″ E25°52′5″. Apie Velikuškių II piliakalnį „Sala“ irgi yra legenda.  Joje pasakojama, jog senovėje ant to piliakalnio stovėjo dvaras, o per Sartų ežerą buvo nutiestas geležinis tiltas, pakabintas ant kažkokių kablių ir geležinių stulpų. Jį sulaužė žygiuodama milžinų kariuomenė. Ponas, kuris gyveno ant piliakalnio, pasakė, kad jei tą tiltą sulaužė, lai ir jo dvaras eina po žeme. Vos ištarus tuos žodžius – dvaras staiga nugrimzdo po žeme. Iš ten vėliau išeidavo labai graži panelė. Rankose laikydama katiliuką, kartais ji vaikščiodama juokdavosi, šokdavo, žaisdavo arba verkdavo.

Dubingių piliakalnis

Dubingiu piliaviete

Ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero pusiasalyje (seniau čia buvo sala), Dubingių miestelio pašonėje esantis Dubingių piliakalnis arba kitaip dar piliavietė yra didžiausia mūsų šalyje. Įkopę į aukštą ir statų Pilies kalną radome didžiulę laukine pieva apaugusią piliavietės teritoriją. Lietuvoje esame aplankę daug piliakalnių, tačiau iki šiol jų viršukalnėse esančias aikšteles dažniausiai pavykdavo aprėpti akimis. Tuo tarpu visos Dubingių piliavietės mūsų akys neaprėpė. Tad nenuostabu, jog šios piliavietės teritorijoje sutelpa nedidukas pažintinis takas, kurio tikslas – supažindinti keliautojus su piliavietėje išlikusiu mūsų istoriniu paveldu bei su juo susijusiais faktais. Ant Dubingių piliakalnio rasite ir užkonservuotas ir betono sienų patalpoje paslėptas Radvilų rūmų liekanas. Radvilų rūmų liekanų ekspoziciją galima apžiūrėti. Ir kas smagiausia bei labai patogu – ekspozicija dirba ir šeštadienį, sekmadienį. Ant kalno taip pat yra ir gražiai sutvarkytos Evangelikų reformatų bažnyčios liekanos bei Radvilų antkapis virš šios bažnyčios rūsio. Mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią piliavietėje apie 1620 m. pastatė Jonušas Radvila I. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės.

Naujosios Rėvos piliakalnis

Naujosios rėvos piliakalnis

Šį piliakalnį rasite apie 20 km nuo Vilniaus, šalia Naujosios Rėvos kaimo. Jį galima pasiekti ir smagiai keliaujant Šilėnų kaime prasidedančiu Šilėnų pažintiniu taku. Labai gražus, aukštas apaugęs pušimis, apjuostas giliomis daubomis.  Piliakalnis rymo Neries pakrantės iškyšulyje, upė jį juosia iš pietų. Nusileidus laiptais nuo piliakalnio atsiduri Neries pakrantėje. Čia archeologai yra radę senovinės gyvenvietės liekanų. Ir dar yra legenda, kad pačiame kalne yra prapuolusi rusų bažnyčia. J Vietos koordinatės – N 54°44′22.8″ E 25°1′21.9″.

Informacija apie gražiausias lankytinas Lietuvos vietas - jūsų pašto dėžutėje. Palikite savo el. pašto adresą ir pirmieji sužinosite, ką naujo ir įdomaus mes atradome ir siūlome aplankyti.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.