Aštuoniolikto amžiaus baroko architektūros oficina, oranžerija ir dvaro malūnas. Tai yra pastatai, kuriuos suremontuotus ir prikeltus naujam gyvenimui, apjuostus prižiūrima veja ir gražiai atsispindinčius šalia esančių tvenkinių vandenyje rasite atvykę į Liubavo dvaru vadinamą teritoriją. Dvaro rūmai neišlikę. Malūne įkurtas Liubavo dvaro muziejus. Rekonstruotas yra ir sodybos tiltas su akmens riedulių kelio atkarpa.
Teritorijoje galima pastebėti ir daugiau senų, dvarui priklausiusių pastatų, kai kuriuos galima atpažinti iš akmens mūro sienų. Pievoje prie tvenkinio radome ir nežinomo autoriaus angelo skulptūrą.





Liubavo dvaras yra Liubave, šiaurinėse Vilniaus apylinkėse vaizdingoje vietovėje prie Žalesos upės (vietos koordinatės 54.851859, 25.34001). Sakoma, kad tai yra vienas seniausių Lietuvos dvarų (minimas jis nuo 15 am.). Daugybę šimtmečių gyvavusį dvarą valdė daugybė šeimininkų. Visų net nevardinsiu, nes pabos skaityti. Paminėsiu tik kelis, labiausiai žinomus – tai didikai Goštautai, Radvilos, Tiškevičiai. Paskutiniaisiais viso didelio ūkio savininkais tapo Sliezieniai, kurių kelios kartos labai rūpinosi dvaru. Būtent jų giminė čia pastatė ir dabar dar tebesantį malūną (vietoje senojo), jų laikais čia buvo žirgynas.







Liubavo dvaras buvo išskirtinis tuo, kad karališkajam dvarui tiekė medieną ir žuvį. Čia buvo įrengti, prižiūrimi ir nuolat atnaujinami žuvivaisai skirti tvenkiniai. Atėjus 1940 metams dvaras buvo nusavintas sovietinės valdžios. Naujam gyvenimui jį prikėlė skulptorius Gintaras Karosas.
Graži vieta smalsiam apsidairymui. Ilgiau užtruksite, jei užsuksite į muziejų. Jo darbo laiką rekomenduoju pasitikslinti internete.


