Nedidelis ežeras sužavėjęs savo… balto molio krantais. Apsuptas dailaus pušyno, išraižyto takais, kuriais labai smagu pasivaikščioti. Prie ežero įrengti du paplūdymiai (vienas – smėlio, kitas – baltojo molio), yra ir gabaliukas medinio tako, daug suoliukų bei stalų. Šiltuoju metu ežeras sulaukia daug lankytojų.
Nelabai toli Vilniaus ir vos pora kilometrų nuo Nemenčinės miestelio to paties pavadinimo miške (vietos koordinatės 54.849425, 25.507078) esantį Gėlos ežerą mes atradome tik šiais metais. Ir kartą pabuvę, jau spėjome kelis kartus grįžti. Ir ankstyvą, ir vėlesnį pavasarį ežeras pasitiko mus gražiais vaizdais. Manau, prie jo gražu bet kuriuo metų laiku.
Ypatingo šarmo Gėlos ežerui suteikia balto molio pakrantės, kurios labai fotogeniškai atrodo nuotraukose, ypač giedrą dieną su mėlynu dangumi. Rašoma, kad šis ežeras yra vienas švariausių Vilniaus apylinkėse. Vasarą žmonės čia atkeliauja natūralių balto molio vonių išbandyti. Dėja, teko ne kartą girdėti, kad molyje pilna primėtyta stiklo šukių ir reikia būti labai atsargiam.
Apie ežerus retai rašau, tačiau šis tikrai nusipelnė būti paminėtas – unikali vieta dovanojanti gražius vaizdus, kur smagu pasivaikščioti, paiškylauti, pasimaudyti.
