Netikėtos Burbiškio dvaro istorijos

Į prieš nepilnus dvejus metus duris lankytojams atvėrusį Anykščių rajone, Burbiškio kaime stūksantį Burbiškio dvarą atkeliavome vieną šiltą vasaros sekmadienį. Iki tol nieko apie šį dvarą nebuvome girdėję, tačiau prieš važiuodami papildomai labai ir nesidomėjome – norėjome netikėtumo, momentinio atradimo, pažinimo džiaugsmo ir tyrinėjimų malonumo. Visa tai gavome su kaupu.

Tiesa, iš karto įspėju – šio dvaro nepainiokite su to paties pavadinimo dvaru esančiu Radviliškio rajone, kur vyksta kasmetinės tulpių žydėjimo šventės. Tikslus mūsų lankyto Burbiškio dvaro adresas – Parko g. 1B, Burbiškio kaimas, Anykščių rajonas.

Burbiskio dvaras
Nuotraukos – Jurgos Anusauskienės.

Dar tik eidami link gražiai restauruotų, jau 163 metus skaičiuojančių dvaro rūmų stebėjome gausiai aplinkui vaikščiojančius žmones – poromis, šeimomis, grupelėmis. „Dvaras gausiai lankomas, vadinasi, čia įdomu“, – pamaniau sau tyliai. Dvaro priimamajame sutikome jo šeimininkę Rūtą. Begaline energija trykštanti, savo dvarą mylinti jauna moteris, mūsų džiaugsmui, aprodė mums dvarą ir panardino į gausybę su jo praeitimi ir dabartimi susijusių istorijų.

Burbiškio dvarui, pasirodo, nutiko retai Lietuvos dvarams nutinkanti laimė –  jo dabartiniai šeimininkai jį atkūrė kaip savus namus, kuriuose ir gyvena. O mums pasisekė tuo, jog šeimininkai nepavertė jo pašaliniams neprieinama privačia teritorija, nors pilnai turi tam teisę. „Norėjau dalintis su žmonėmis tuo, ką sukūrėme, supažindinti juos su mūsų istorija“, – su užsidegimu sakė Rūta.  Žinoma, dvare yra ir viešbutis, erdvės šventėms, kavinė-baras. Suprantama, dvarui komercija būtina, juk jį reikia išlaikyti. Dvare taip pat rengiamos ir ekskursijos lankytojams.

Burbiskio dvaras

Jaunoji dvaro šeimininkė neslėpė, jog dažnai savuose namuose patenka į kamščius, o kartais jaučiasi, lyg gyventų „Akropolyje“. „Tačiau man tai patinka, dvaro lankytojams aš atiduodu visą savo energiją,“ – šypsosi Rūta, papasakojusi mums daugybę įdomių istorijų apie Burbiškio dvarą.

Dvaro atstatymas jo šeimininkams atnešė daugybę nuotykių, atradimų, patirčių, nusivylimų ir džiaugsmų, kad apie juos, tikiu, būtų galima parašyti knygą. Dvaro atkūrimas užtruko apie penkerius metus – trejus teko sugaišti popierių tvarkymui, per likusius dvejus dvaras buvo prikeltas iš sunkios avarinės būklės ir atvėrė duris lankytojams. Iš tiesų šiam dvarui pasisekė – atėjus Sovietmečiui jis nebuvo paverstas sandėliu ar kitomis pastatą niokojančiomis patalpomis, jame buvo įkurta mokykla (o dalį laiko veikė ir bažnyčia). Dėka to dvare išliko daug originalių ir autentiškų vidaus interjero detalių.

Burbiskio dvaras

Vedami dvaro menėmis ir kambariais savo akimis pamatėme, kad daugelyje jų lubų dekoras atkurtas pagal originalius puošybos likučius rastus nuėmus ne vieną dažų sluoksnį. Restauruoti išlikę židiniai bei krosnys. Prisimindama remonto darbus Rūta pasakojo, jog vienas iš židinių buvo tiek daug kartų dažytas, jog prieš restauraciją visi galvojo, jog jis – medinis. Nuėmus storą dažų sluoksnį paaiškėjo, kad jis – marmurinis. Burbiškio dvare buvo išsaugota ir sutvarkyta originali dvaro šildymo sistema – kas yra retai daroma rekonstruojant dvarus. Dvare veikia tiek krosnys, tiek židiniai, kurių sušildytas oras keliauja sienose esančiais ortakiais ir papildomai apšildo dvarą. Dalies kambarių durys taip pat išliko, nuėmus nuo jų dažus iš baltų jos tapo tamsiomis.

Dvare prisimenami ir buvusios mokyklos laikai – viename kambaryje lankytojus pasitinka tų laikų klasė su autentiškais suolai, kurie buvo palikti ir pamiršti dvare kaip nebereikalingi. Jie buvo ištraukti į dienos šviesą ir dabar primena tai, kas jiems buvo gyvenimas, o mums dabar – istorija, kurią reikia žinoti ir prisiminti.

Burbiskio dvaras

Visų dvaro vidinių durų rankenos ir spynos pagamintos pagal vienintelę dvare rastą originalią spyną, o apie senųjų spynų netektį čia yra atskira istorija, taip kaip savąją istoriją turi ir keliuose kambariuose bei menėse esantys sienų tapetai. Tačiau visų dvaro istorijų aš jums neišduosiu. J  Jei lankysitės šiame dvare, būtinai sudalyvaukite valandos trukmės ekskursijoje, išgirsite daug įdomių ir netikėtų dalykų bei viską pamatysite savo akimis. Beje, ekskursijas veda šeimininkės tėtis, kuris apie dvarą galėtų pasakoti ne vieną ir ne dvi valandas, mat tiek daug visko įdomaus čia jau yra nutikę.

Burbiskio dvaras

Tiesa, pabaigai šlakelis istorijos. Anykščių rajono Burbiškio dvaras ir greta įsikūręs kaimas buvo minimi jau XVII a., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Išlikusieji Burbiškio dvaro rūmai buvo 1853 metais pastatyti Lietuvos – Lenkijos didikų Venclovavičių giminės, kuri dvarą valdė apie 150 metų. 1932 m. dvarą iš Venclovavičių įsigijo Petras Kriaučionis, 1933 m. pardavė jį jėzuitų kunigui Pranciškui Zabielai, sugrįžusiam iš JAV. P. Zabiela  dvaro rūmų šiaurės rytų pusėje įrengė bažnyčią, kleboniją ir įkūrė parapiją, o vakarinė pusė atiteko pradžios mokyklai. 1947 m. sovietų valdžia nusprendė, kad vargonų ir varpų gaudesys neigiamai veikia tarybinio moksleivio auklėjimą, tad bažnyčia ir mokykla negali gyvuoti po vienu stogu. Patalpos iš parapijos buvo atimtos ir nacionalizuotos. Burbiškio dvaro ansamblis restauruotas būtent pagal 1853 m. projektą.

Informacija apie gražiausias lankytinas Lietuvos vietas - jūsų pašto dėžutėje. Palikite savo el. pašto adresą ir pirmieji sužinosite, ką naujo ir įdomaus mes atradome ir siūlome aplankyti.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.