Šiame mano įraše sugulė išskirtinės mažos mažų miestelių bažnyčios, kurias tyčia ar netyčia atradome ir aplankėme šią vasarą keliaudami po Lietuvą. Man, pripratusiai prie didelių miestų didelių bažnyčių ir katedrų, taip patiko šios mažutės, dažnu atveju medinės, išskirtinės architektūros, kai kurios netgi kelių šimtų metų senumo, bažnytėlės, kad nusprendžiau sudėti jas į vieną įrašą ir visiems parodyti. Būtinai žvilgtelėkite, nes tokių bažnčių didžiuosiuose mūsų miestuose vargiai galima rasti.
Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia
Prie kelio Nr. 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina prigludusiame mažame Stirnių kaimelyje stovi Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia. Įvažiavę į Stirnius ją netrukome pamatyti iškiliai stūksančią ant kalnelio kaimelio centre. 1940 metais statyta akmeninė bažnyčia buvo sumūryta pačių gyventojų – tuomet parapijiečiai iš laukų vežimais vežė akmenis, skaldė juos, nešė rankomis ir kėlė aukštyn per pastolius. Jų dėka Stirniuose iškilo masyvi, stačiakampio plano, su plačiu bokštu ir apside, viduje iš 3 navų, atskirtų lieknais piliastrais bažnyčia. Tikrai verta trumpam sustoti ir ją apžiūrėti, juk ne taip dažnai tenka pasigrožėti akmens mūro statiniais.
Labanoro Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia
Šalia kelio Nr. 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina glūdi Labanoro miestelis, kurio centre yra Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Medinė, labai savito paprasto liaudiško stiliaus, jos fasadų kompozicija turi klasicizmo bruožų. Šalia atskirai stovi varpinė. Bažnyčios sienos suręstos iš tašytų rąstų ir iš lauko ir vidaus apkaltos lentomis. Manoma, kad pirmoji medinė bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, minima nuo 1522 metų. Iki šių laikų išlikusi 1820 metais statytos bažnyčios versija, nors išoriškai ir stipriai pasikeitusi. Bažnyčios varpinėje yra dar 1805 metais gamintas varpas. Labanoro Šv. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia yra pripažinta architektūros paminklu.
Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia
Gražuolė Dievo apvaizdos bažnyčia stūkso Antazavės kaime. 1794 metais statyta medinė bažnyčia pasitiko mus visu savo barokiniu grožiu, ramybe, aplinkos tvarka, o pro langus žvelgė, mus ateinančius pasitiko ir nebyliai sveikino angelų ir šventųjų skulptūrėlės. Įdomu tai, kad ši bažnyčia buvo pastatyta iš tašytų rąstų nenaudojant vinių. Žinoma, vėliau ji buvo ne vieną kartą remontuota, tad apžiūrinėdami ją, tų vinių matėme labai daug. 🙂 Iš tiesų, prieš antrą pasaulinį karą antazaviečiai planavo griūvančią bažnyčią griauti ir jos vietoje statyti naują, mūrinę, tačiau prasidėjęs karas jų planus sujaukė. Ir labai gerai, nes tada nebebūtų likę šio senovinio grožio. Pati bažnyčia, jos varpinė ir vartai dabar yra valstybės saugomas architektūros paminklas.
Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
Beržoro kaimas yra apie 2 km į pietus nuo Platelių miestelio. Keliaudami į Platelius šį kaimą ketinome pravažiuoti kaip eilinį pakeliui esantį. Tačiau akimis užkabintas medinės Beržoro kaimo bažnyčios vaizdas privertė išsukti iš kelio ir sustojus ją patyrinėti. Iš pirmo žvilgsnio matėsi, kad tai labai sena bažnyčia. Šventoriuje stovinti masyvi, taip pat medinė, varpinė su priengiu, gražiai sutvarkytos kapinės ir teritorijoje tvyranti ankstyvo šilto vasaros ryto ramybė – bendras šio sakralinio komplekso vaizdas ir aura traukte traukė. Visada tikėjau, kad kuo senesnės tokios vietos, tuo stipresnė jų energija, kurią, rodos, net fiziškai gali pajusti.
Beržoro bažnyčia pastatyta 1746 m. ir yra vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventovės architektūrą, interjerą kūrė vietiniai amatininkai ir menininkai, o jos sienojai suręsti nenaudojant pjūklo, eglinius rąstus apdirbant tik kirviu. Varpinėje kabo du varpai, vienas iš kurių nulietas 1844 m. Vokietijoje.
Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Daugiau nei 270 metų senumo, medinė, aptverta tvora, kieme – taip pat medinė varpinė, kuri buvo pastatyta 1899 metais. Šią bažnyčią rasite Platelių miestelyje. Ir ne veltui pasirodė, kad ji panaši į ką tik lankytą Beržoro bažnyčią. Manoma, kad abi jos statytos tų pačių meistrų, yra beveik to paties amžiaus ir tokio pat – kryžminio – plano. Metams bėgant, Platelių bažnyčia buvo ne kartą atnaujinama, remontuojama, tačiau pirminė jos išvaizda iki mūsų laikų pasikeitė palyginti nedaug.
Kadangi bažnyčia buvo atidaryta – žvilgtelėjome vidun. Jei keliaudami šiuo maršrutu turėsite galimybę, būtinai užsukite į bažnyčią, nes kaip kitokia jos išorė, taip kitoks ir jos vidus. Ir tas kitoniškumas (teigiama prasme, žinoma) ypač pasijaučia prie didžiųjų miestų didžiųjų bažnyčių interjerų pripratusioms akims.
Norviliškių bažnyčia
Ji rymo mažame Norviliškių kaimelyje, visai šalia Norviliškių pilies. Įdomios architektūros Norviliškių Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia statyta 1929 m.
Akmenynės Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Stovi Akmenynės kaime, 11 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų, prie Šalčininkų-Turgelių kelio. Aptikome bažnyčią keliaudami iš Norviliškių į Vilnių. Akies krašteliui užmačius šį netikėtą medinės architektūros grožį, koja staigiai spaudė automobilio stabdžio pedalą tam, kad bažnyčios atvaizdai sugultų į fotoaparatų ir išmaniųjų telefonų atmintis. Apie šią bažnyčią internete – labai mažai informacijos. Pavyko sužinoti, kad ji pradėta statyti 1928 metais.
Daniliškių sentikių cerkvė
Ji stovi Daniliškių sentikių kaime, Trakų istorinio nacionalinio parko vakarinėje dalyje, Kudrionių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje (kaimo vietos koordinates – 54° 40′ 41″ N 24° 48′ 39″ E). Pastatytą 1817 m., o perstatyta 1926-1931 m. Yra viena iš trylikos sentikių cerkvių, esančių Lietuvoje. Ją sudaro erdvi maldos salė ir dabar nenaudojami gyvenami popo šeimos kambariai. Dėl nedidelio lankytojų skaičiaus ji dirba retai. Į bažnyčios vidų patekti tąkart mums nepavyko, ji buvo užrakinta.
