Arba kur Lietuvoje teka kalnų upė.
Norite pamatyti įspūdingą ir ypatingą Lietuvos upę, kuri labai panaši į tekančias kalnuose ir dažnai vadinama vienintele kalnų upe šalyje? Tada drauge su savo draugais Hiatus.lt rekomenduojame aplankyti Šavašos pažintinį pėsčiųjų taką, besidriekiantį srauniosios Šavašos upės slėnyje. Upės vandenys krenta net 11 metrų kas vieną kilometrą. Sakoma, kad toks staigus vandens kritimas būdingas tikroms kalnų upėms.
Pagrindinė informacija apie pažintinį taką:
Kaip rasti: Šavašos pažintinis takas įrengtas Zarasų apylinkėse, Gražutės regioninio parko teritorijoje, visai netoli Antalieptės miestelio. Tako vietos koordinatės N 55°38′37″ E 25°51′36″ .
Tako ilgis: apie 1,5 km
Tako sudėtingumas: sudėtingas. Nors trumpas, tačiau takas nelygus, daug kopimo įkalnėn ir leidimosi žemyn.
Kita informacija: Automobilį pasistatėme už kelių šimtų metrų esančioje automobiliams skirtoje aikštelėje (jos koordinatės N 55°38′40″ E 25°51′52″ ), nes tako pradžioje transporto priemonėms statyti vietos nėra daug.
Taigi, radę pėsčiųjų tako pradžią, nėrėme į lapuočių miško glėbį. Tolumoje girdėjosi gan stiprus upės vandens šniokštimas, tad supratome, jog tikrai einame teisinga kryptimi. Netrukus pasirodė ir pati upė, energingai bėganti gan gilaus slėnio apačioje.
Buvau girdėjusi rekomendacijas, kad Šavašos pakrantėmis geriausia keliauti pavasarį, nes ištirpusio sniego vandenų pripildyta, ji būna įspūdingesnė. Tačiau šių metų dažni lietūs neleido upei nuslūgti ir ji mums rodėsi visu savo srauniu grožiu.
Pirmas įspūdis, kurį patyriau pamačiusi upę – jos vanduo buvo sodrios, ryškiai rudos spalvos. Nors upės slėnį slėpė gausi vasariška žaluma, ryškiai rudas upės kaspinas gerai išsiskyrė žaliame fone ir dėl to galėjome lengvai matyti jos vingius. Nežinau, ar ši upė visada tokios spalvos, ar tąkart ją dažė nuolat pilančios liūtys, tačiau upės vandenų vaizdas buvo tikrai gražus.
Šavašos pažintinį taką labai rekomenduojame mėgstantiems būti beveik laukinėje gamtoje, natūralų miško tako paklotą po kojomis bei nelygų reljefą, kurio dėka pasimankština ne tik kojos, tačiau ir sėdmenys, gaunantys krūvio kopian stačiais skardžio šlaitais. 😊 Keliaudami taku tai kopėme į skardį ir stebėjome upę iš aukštai, tai leidomės staigiai žemyn ir prieidavome prie pat upės kranto. Tikrai kaip kalnuose. 😊
Nors pažintiniame take buvo ne viena poilsiui pritaikyta vieta, tuokart galimybe atsipūsti ir ilgėliau pasimėgauti gražiais vaizdais nepasinaudojome – lapuočių miškas ir drėgnas vasaros oras dovanojo mums spiečius išalkusių uodų, kurie kėsindavosi į švelnias mūsų kūno vietas vos tik sustodavome. 😊
Šavašos pažintiniame take rasite keletą informacinių lentų, pasakojančių apie pačią upę bei jos aplinką – netoli esančią bebrynę, aplink stūksantį mišką. Pakeliui aptiksite ir 16 amžiaus senovės lietuvių šventyklos liekaną – Lūžų akmenį su dubeniu.
Prieisite dar ir meilės salelę – ramią vietą upės vingyje bei gale tako įrengtą poilsio aikštelę – „Zuikių” mokyklą.
Tiesa, šis pėsčiųjų takas yra vienos krypties. Visgi grįžimui atgal yra dvi galimybės. Galima eiti tuo pačiu taku atgal, t.y. kaip atėjai taip ir grįžti. Arba eiti automobilių išvažinėtu keliu, besidriekiančiu lygiagrečiai pažintiniam takui. Automobilių kelias – lygus, tad jis – patogus pasirinkimas, jeigu nebesinori kopti kalnais pakalnėmis.
Beje, keliaudama Šavašos pažintiniu taku, prisiminiau mūsų anksčiau lankytą, netoli Vilniaus esantį Dūkštos pažintinį taką, kuris taip pat vingiuoja šalia gal ir ne tokio sraunaus kaip Šavaša, tačiau ne mažiau smagaus ir dailaus upelio.
