Miško vėsa ir pelkės romantika, medinės skulptūros ir pažintis su miško medžiais – štai tokia įvairiapusiška patirtis ištiko mus Žemaitijos miškuose vingiuojančiame Jūkainių pažintiniame take. Jei norisi ne tik šiaip pasivaikščioti, o dar šį bei tą vaikštant aptikti, įdomaus pastebėti, šis pėsčiųjų takas kaip tik jums. Rekomenduojame jį drauge su savo bičiuliais Hiatus.lt.
Tik šiek tiek daugiau nei 4 km nuo Viduklės miestelio nutolusį taką nesunku rasti. Įsivedę į navigaciją Jūkainių kaimelį, atkeliavome tiesiai prie posūkio į neasfaltuotą kelią su rodykle ant kampo, rodančią riedėti giliau į mišką, nes ten yra ieškomas pėsčiųjų takas. Dar keli šimtai metrų mišku ir atsidūrėme Jūkainių pažintinio tako pradžioje, kur automobilį galėjome palikti nedidukėje stovėjimo aikštelėje. Tikrumo vardan dalinuosi ir vietos koordinatėmis N 55°25′39″ E 22°55′28″.
Pirmoji Jūkainių pažintinio tako dalis – medinė, tad kurį laiką keliavome, kaip aš sakau, švariais batais. 🙂
Visas pažintinis takas nusėtas medinėmis, skulptorių kurtomis, dažnai labai smagiomis skulptūromis. Prie kiekvienos jų radome ir po informacinę lentelę su skulptūros pavadinimu ir autoriumi.
Besidairydami į skulptūras, pakeliui aptikdavome ir informacines lenteles, supažindinančias su miške augančiais medžiais. Skaitai, kas parašyta lentelėje – pakeli akis į viršų ir gyvai matai aprašomą medį. Na, gerai, mes žinojome, kaip atrodo eglė, paprastoji pušis ar ąžuolas, tačiau iš arčiau patyrinėti juodalksnį ar kitą rečiau miesto aplinkoje pasitaikantį medį buvo įdomu ir naudinga. Beje, miške radome ir laukinių trešnių bei obelų. 🙂
Šiek tiek paėjėję taku per mišką išlindome į gražią poilsio aikštelę. Puikiai sutvarkytą, su prūdeliu. Matėsi, jog vietiniai čia mėgsta užsukti.
Kadangi dar nebuvome pavargę, ilgai poilsiavietėje neužtrukome. Kur jau čia ilsėsies, kai kojos dar pilnos jėgų ir eiti nori. Tad nedelsę vėl nėrėme į taką ir netrukus atsidūrėme… žemapelkėje.
Kadangi per pelkę jau senokai buvome ėję, vėl prisiminėme, koks unikalus ir gražus tai gamtos darinys.
Žinoma, eidami mediniu takeliu buvome atsargūs ir nesiblaškėme, nes tik žengtum žingsnį nuo tako ir kažin, į kokio gylio akivarą smigteltum.
Be gražių gamtos sukurtų vaizdų pelkėje radome ir velnią. Ir briedis ten tūnojo. Na, gerai, mediniai jie buvo. 🙂
Net ir pelkės viduryje galima prisėsti, pailsėti, varlių kurkimo paklausyti. Mūsų kelionės metu varlės pelkėje ypatingai garsiai, nuoširdžiai ir nepailstamai koncertavo. 🙂
Atsidūrę pelkės kitame krante vėl panirome į miško žalumą. Medinė danga čia baigėsi ir toliau iki tako pabaigos žygiavome miško keliuku, lydimi smagiųjų medinių skulptūrų. Tiesa, reikia paminėti, kad Jūkainių pažintinis takas turi du ratus – vieną trumpesnį, apie 1 km ilgio, kitą – ilgesnį, 3,5 km. Mes, žinoma, pasirinkome ilgesnį ratą, tačiau pasiekusi tako pabagą ir pažiūrėjusi į savo atstumą skaičiuojančią programėlę, pamačiau išmatuotą 1,8 km atstumą. Tai arba takas yra trumpesnis, arba mes kažkurioje vietoje nukirtome kampą. 🙂 Kaip bebūtų, smagiai pasivaikščiojome ir gerai gamtoje praleidome laiką.
Keliaujame su Hiatus.lt
