Kiekviena pelkė savaip graži. Patikėkite. Žinau, ką sakau. 🙂 Nutiko taip, kad šią vasarą ištyrinėjome net keletą per pelkes vedančių pėsčiųjų takų ir nei viena pelkė nebuvo vienoda. Lankydamiesi Kauno apylinėse, užsukome patikrinti per Dubravos rezervatinėje apyrubėje esančią aukštapelkę vedantį taką. Ir dar kartą įsitikinome, kad kiekviena pelkė yra savap unikali. Su savo žygio draugais Hiatus.lt labai rekomenduojame pasitakius progai ten apsilankyti.
Nepilnų dvejų kilometrų ilgio taką rasti patogausia turint navigaciją ir kordinates (N 54°50′51″ E 24°04′49″), nes informacinių, į lankytiną vietą nukreipiančių nuorodų pakeliui niekur nėra.
Atvykę į vietą iš karto supratome, kad šis pėsčiųjų takas tikrai yra žinomas ir populiarus, kelkraštyje stovėjo ne vienas automobilis, iš miškelyje esančios stovyklavietės sklido smagiai laiką leidžiančių žmonių balsai. Perėję stovyklavietę, pro medžių kamienus jau matėme dar 2005 metais įrengto tako per pelkę pradžią.
Pelkė ši užima apie ketvirtadalį Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijos. Apyrubės teritorijoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, tad keliaudami mediniu taku grožėjomės laukine aukštapelkės gamta – liaunais berželiais, nedidukėm pušelėm, pelkėms būdingais žolių ir samanų kupstais, smagiai iš po lapų pūpsančiais grybais.
Paėjėjus toliau taku, neliko iki tol abipus jo mirguliavusių balų, o greitai užmetus akį į šalį netgi atrodė, kad žemė sausa ir nušokęs galėtum pabėgiot tarp medžių. Tačiau netrukus pastebėjau pėdos formos gan gilią duobę pilną juodo pelkės vandens. Panašu, kad kažkam, kaip ir man, pasirodė, jog aplinkui jau sausas ir tvirtas paviršius. Visgi pelkė – tikrai apgaulingas dalykas, žengsi neatsargiai ten, kur nereikia, ir nežinia, kuo tai baigsis. 🙂
Suma sumarum, graži pelkė Dubravos rezervatinėje apyrubėje ir čia apsilankius, malonus, nesudėtingas pasivaikščiojimas gamtoje garantuotas.
O kaip liaudies išmintis sako, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tad keliaukime!
Keliaujame su Hiatus.lt
