Per Ilgelio pelkę, pro mažus ežerėlius ir senais medžiais pasipuošusį mišką vingiuoja Varnikų pažintinis takas. Maloni vaizdais gamta ir vos 4 kilometrų tako ratas – štai jums pasiūlymas neilgam pasivaikščiojimui, jei iki Trakų pašonės nėra jums toli važiuoti ar svečiuojatės kur netoliese.
Varnikų pažintiniame take – vietos koordinatės 54.64714, 24.962979 – esame buvę ne kartą, tad važiuodama iki jo jau nebejungiu navigacijos. Pastaruosius kelis metus šis takas labai išpopuliarėjo. Tai buvo akivaizdu mums čia lankantis paskutinį kartą. Net priešpietinis kelionės laikas neišgelbėjo nuo kas kelis šimtus metrų sutinkamų kitų tako lankytojų. Tad jei vakščiodami Varnikų pažintiniame take norite pasimėgauti tyla ir ramybe, rekomenduoju jame atsidurti kuo anksčiau ryte. Ypač jei išvyką planuojate savaitgalį. Beje, tako pradžioje yra nedidukė aikštelė automobiliams, tereikia sekti nuorodą į ją.
Keliaudami šį kartą ėmėme ir pasielgėme ne kaip visi – pasivaikščiojimą pradėjome nuo tako pabaigos ir ėjome galima sakyti „prieš srovę“, už nugarų palikę simbolinius tako pradžios vartus. Nes taip įdomiau.
Tad žygis mūsų prasidėjo paprastu miško keliu, tada įsiliejome į platų miško taką, lankytojų kojų gerai išmintą. Keliaujant mus lydėjo seni apsamanoję medžiai, kojas ant žemės bandė pagauti storos medžių šaknys.
Ilgainiui pastebėjome, kad tolumoje pradėjo retėti ir žemėti medžiai. Supratome, jog artėjame prie šioje teritorijoje plytinčios Ilgelio pelkės ir joje tyvūliuojančių ežerėlių – Baluošo, Piliškių, Bevardžio ir Ilgelio. Visi jie kažkada buvo vienas didelis ežeras. Iškišę nosis į pelkės erdvę, ilgėliau pasigrožėjome vienu iš ežerėlių – jo lygus, niekieno nedrumsčiamas paviršius tobulai atspindėjo gilią ryto dangaus žydrynę.
Atsidūrusi pelkėje, pradėjau akimis ieškoti mylimiausio augalo – saulašarės, kuri mane žavi savo unikaliu, gležnu grožiu. Tačiau po tokia nekalta išvaizda ir už romantiško pavadinimo slypi pavojus – saulašarė minta vabzdžiais. Šį kartą, nors ir mažučių, mes jų radome. Kaip aptikome ir ryškiaspalvių varlių karaliją bei išgąsdinome ant medinės tako lentos, saulės atokaitoje palaimingai gulėjusį driežiuką.
Varnikų pažintinis takas nutiestas per labai gražią pelkės dalį. Paraeinantiems mums mojo ne tik pelkei yprastos pušys, tačiau ir berželiai bei dideli plotai mėlynių krūmų, su kur ne kur dar ant mažų šakelių kybančiomis uogomis. Į tolį tarp medžių nubėgančio medinio tako perspektyva vis viliojo padaryti dar ir dar vieną foto kadrą.
Pasivaikščiojimą pabaigėme žvilgsnius mestelėdami į tako pradžioje esančią paskutiniojo ledynmečio metu susiformavusių kalvų grandinę ir šalia pirmos informcinės stotelės plytinčią ledyno suformuotą 15 metrų gylio daubą. Vasarą ji stipriai apaugusi žolėmis ir medžiai ją pridengia savo gausia lapija, tad labai didelio įspūdžio tikėtis neverta.
Taigi, jei dar nesate buvę pelkėje, užsukite į Varnikų pažintinį taką. O jei atsidūrėte jame ne pirmą kartą, eikite taku priešinga kryptimi. Ir taką pamatysite kitu kampu.
