3,3 km ilgio, ratu aplink Giliaus ežerą besidriekiantis, Giliaus pažintinis pėsčiųjų takas yra malonus eiti bei gražus pažiūrėti – visą laiką mus lydėjo puikūs vaizdai į ežerą, sutvarkyti paplūdimiai bei pats takas. Jis puikiai tinka ramiam neskubiam pasivaikščiojimui, kurį galima paįvairinti maudynėmis ežere, poilsio minutėmis pakrantėse ar ant lieptelių.
Pagrindinė informacija apie taką:
- Kaip rasti taką: Takas yra Tytuvėnų miestelyje, maždaug 1,5 kilometro nuo miestelio centro.
- Tako ilgis: apie 3,3 km. Tačiau jei iki jo pradžios eisite pėstute iš miestelio centro, bendroje sumoje teks nupėdinti šiek tiek daugiau nei 6 km.
- Sudėtingumas: nesudėtingas, einantis ratu aplink ežerą.
- Patogios automobilių stovėjimo aikštelės tako pradžioje nėra. Mes savąjį automobilį palikome Tytuvėnų centre ir iki tako pradžios ėjome pėsčiomis.
Gilius yra vienas iš dviejų ežerų Tytuvėnuose. Informacinis stendas pėsčiųjų take skelbė, jog jis yra vienas žaliųjų Lietuvos ežerų, o tokią spalvą jam suteikia dugne augantys dumbliai. Visgi mūsų lankymosi dieną vanduo buvo mėlynas, galbūt dėl gražaus mėlyno dangaus, kuris tądien atsispindėjo ežere. 🙂 Kitą žaliąjį ežerą mes esam matę keliaudami Žaliuoju pažintiniu pėsčiųjų taku esančiu Aukštadvario regioniniame parke. Štai ten ežero vanduo tikrai buvo neįtikėtinos žalios spalvos. 🙂
Giliausia Giliaus ežero vieta siekia net 23 metrus. Ežero plotas 36 ha. Informaciniame stende perskaitėme ir smagių padavimų su ežeru susijusių. Pasakojama, kad Giliaus ežeras senovėje atūžęs oru ir užkritęs ant čia augusio miško. Žvejai tuo įsitikino traukdami tinklus, kurie užsikabinę ant medžių viršūnių tuojau susidrasko. Dar kalbama, kad 1831 ar 1863 metais sukilėliai, išplėšę Vilniaus valstybinį banką ir ties Tytuvėnais pralaimėję kautynes su caro kariuomene, užkasė šio ežero pakrantėje savo ginklus ir auksą. 🙂
Eidami 3,3 km besitęsiančiu Giliaus ežero pažintiniu pėsčiųjų taku, kuris vietomis buvo medinis ir gražiai vingiavo, matėm natūralias pievas, gražiai sutvarkytų paplūdimių su tilteliais, persirengimo kabinomis, suoliukais. Buvo ir pelkių, kurių vienos šlapumą patyriau norėdama kirsti kampą nuo vienos medinio tako dalies link kitos, šaltinių, upeliukų.
Tiesa, būdami Tytuvėnuose ir turėdami laiko, būtinai aplankykite kitą, tik apie 11 km nuo miestelio nutolusį, Akmenų rūžos pažintinį pėsčiųjų taką, kurį esu aprašiusi šiame įraše.
