Unikalus kraštovaizdis pakeliui, sraunios santakos vandenų platybės, kitame upės krante tupintis dailus piliakalnis – štai ką atrasite vietoje, kur mūsų upių tėvas Nemunas į savo glėbį priima pašėlusį Nevėžį.
Nemuno ir Nevėžio santaka, šalia kurios įrengtas parkas, tyvūliuoja tarp Kauno ir Raudondvario (vietos koordinatės – 54.931787, 23.756148). Jei iki upių susiliejimo tingu eiti pėsčiomis, čia sudarytos sąlygos iki santakos privažiuoti dviračiu ir net autmobiliu. Tačiau labai verta per Nemuno ir Nevėžio santakos parką pasivaikščioti ir pradžiuginti save nuostabiais vaizdais.
Nemuno ir Nevėžio santaką mes atradome atsitiktinai, keliaudami lietuviškuoju piligriminiu, turistiniu, pažintiniu keliu „Camino Lituano“ (apie šią kelionę rašiau čia “CAMINO LITUANO”: 500 KM KELIAS PER LIETUVĄ). Nors išsukimas iš kelio mūsų kojoms tuokart kainavo keletą papildomų kilometrų, neatsigrožimų parko ir santakos vaizdų suteiktas džiaugsmas viską atpirko.
Link santakos keliavome dviračiams ir automobiliams tinkamu žvyrkeliu, o vėliau tiesiog pasileidome pievomis. Plačios pievos aplink kelią ir žolė prie santakos buvo nupjauta, šviežiai įrengti informaciniai stendai-suoliukai laukė lankytojų dėmesio. Vietą lankėme ryto ankstume, prie santakos nesutikome nei vieno žmogaus, tad visus įspūdžius susirinkome niekieno netrukdomi ir neblaškomi.
Ėjau, dairiausi į akiai neįprastą, pavieniais medžiais ir pylimais nusėtą Nemuno krantą. Ir neapleido manęs jausmas, kad šį, tarsi savaną primenantį gamtovaizdį aš jau kažkur mačiau. O kur?
Ir staiga, kitame krante, mūsų akims atsivėrė piliakalnio vaizdas. Tada viskas stojo į savo vietas. Tolumoje prieš mus stūksojo gražusis Pyplių piliakalnis, kurį buvau aplankiusi ankstyvą šių metų pavasarį (apie jį rašiau čia PYPLIŲ PILIAKALNIS IR TAKAS NEMUNO PAKRANTE). Nuo piliakalnio viršaus atsiveria beveik nelietuviškas vaizdas į Nemuną, į santaką ir savaną primenantį kitą krantą, kuriame mes dabar ir stovėjome. Kaip netikėtai kartais gyvenimas sudėlioja vietas, kuriose atsiduri.
Subridę į milijonais rudeninės ryto rasos lašelių nusėtą žolę, akimis apglėbėme Nemuno ir Nevėžio susiliejimą, stebėjome krantuose besibūriuojančius vandens paukščius. Krantus, lyg sniegas, buvo elegantiškai nusėdę baltieji garniai, o gulbių būreliai vandenyje plūduriavo lyg mažos ledo lytys. Paukščiai ruošėsi palikti savo gimtą kraštą, kad išgyventų šaltuosius jo mėnesius.
Nemuno ir Nevėžio santaka – puiki vieta pasivaikščioti ir praleisti laiką apsuptam gamtos, tylos ir ramybės. Iš tiesų, kauniečiams labai pasisekė – jie turi galimybę grožėtis net dviem didelių upių santakomis: visai šalia miesto esančia, ką tik mano nupasakota Nemuno ir Nevėžio, bei pačiame Kauno centre tyvūliuojančia Nemuno ir Neries (istoriją apie ją rasite čia: KAUNO SANTAKA). Būsite Kaune, būtinai aplankykite abi.